Darbo vizito Briuselyje metu LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas kartu su kultūros atašė ES Vida Gražiene, Audiovizualinių reikalų atašė ES Laimonu Ubavičiumi ir Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyr. specialiste Erika Buivydiene dalyvavo ES švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto Tarybos posėdyje.

ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrai susitikimo metu patvirtino ES politinius ir teisinius dokumentus, svarstytus ir derintus tarp 27 ES valstybių Danijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

Vieni iš svarbiausių pasiektų susitarimų ES kultūros ir audiovizualinių reikalų politikos srityse – pasiekti daliniai bendri požiūriai dėl Tarybos reglamentų, kuriais sukuriamos 2014-2020 m. laikotarpio programos „Europa piliečiams“ ir „Kūrybinga Europa“. Tai sudaro sąlygas tęsti dokumentų derinimą ir tikėtis ankstyvų galutinių sprendimų ateityje.

2011 m. gruodžio 14 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama 2014-2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“. Siūloma programa grindžiama dabartine to paties pavadinimo programa, tačiau supaprastinama jos struktūra ir mėginama padidinti programos veiksmingumą ir matomumą. Pagrindinis programos tikslas – priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių padidinant piliečių informuotumą ir supratimą apie Sąjungą ir propaguojant Europos pilietiškumą. Programai 2014-2020 m. numatoma skirti 229 mln. EUR. Programą sudarys dvi dalys. Pirmoji paprogramė „Europos atminimas ir Europos pilietiškumas“ rems veiklą, kuria skatinama svarstyti apie Europos kultūrų įvairovę ir bendrąsias vertybes. Bus finansuojamos iniciatyvos, skirtoms svarstyti totalitarinių režimų (visų pirma, bet ne tik nacizmo, kuris vykdė Holokaustą, stalinizmo ir totalitarinio komunizmo) priežastis Europos šiuolaikinėje istorijoje ir įamžinti jų nusikaltimų ir aukų atminimą. Pagal antrąją paprogramę „Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas“ bus remiama veikla, susijusi su piliečių dalyvavimu. Pirmenybė bus teikiama iniciatyvoms ir projektams, aiškiai susijusiems su Europos politine darbotvarke. Prie šios paprogramės taip pat bus priskiriami projektai ir iniciatyvos, kuriomis sudaroma daugiau galimybių siekti abipusio supratimo, solidarumo, visuomenės dalyvavimo ir savanorystės ES lygiu, ypač siekiant jaunimo įsitraukimo į dalyvavimą demokratinėje veikloje ir moterų dalyvavimo priimant politinius ir ekonominius sprendimus.

Lietuvai ši programa labai svarbi, kadangi tai vienintelė ES programa, kuri skatina aktyvų pilietiškumą. Lietuva ypatingai išskiria ir palaiko vieną iš svarbiausių programos veiksmų, kuris rems projektus, padedančius išlaikyti gyvą atmintį apie nacizmo, stalinizmo ir totalitarinio komunizmo aukas ir siekti, kad dabartinė ir būsimosios kartos daugiau žinotų ir geriau suprastų tai, kas vyko koncentracijos stovyklose ir kitose masinių civilių gyventojų žudynių vietose, ir kodėl. Juo siekiama išsaugoti vietas ir archyvus, susijusius su deportacijomis, atminti nacizmo ir stalinizmo aukas bei padėti plačiai nušviesti Europos integracijos kilmę ir ateitį.

2011 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija taip pat pateikė pasiūlymą sukurti naują 2014–2020 m. laikotarpio bendrąją kultūros ir kūrybinių sektorių programą „Kūrybinga Europa“, sujungsiančią 2007–2013 m. laikotarpio programas „Kultūra“, MEDIA ir „MEDIA Mundus“ į bendrą sistemą, bei pasiūlė parengti naują finansinę priemonę, pagal kurią būtų teikiama daugiau finansavimo galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms organizacijoms. 2014-2020 m. laikotarpiu numatomas programos biudžetas – 1,8 mlrd. EUR. Programą sudarys trys savarankiškos paprogramės: tarp-sektorinė dalis, skirta įvairiems kultūros ir kūrybos sektoriams, įskaitant finansinę priemonę ir tarptautinio politinio bendradarbiavimo bei novatoriškos tarp-sektorinės veiklos rėmimą (preliminariai numatoma skirti 15 proc. programos biudžeto); paprogramė „Kultūra“, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams (30 proc. programos biudžeto); paprogramė MEDIA, skirta audiovizualiniam sektoriui (55 proc. programos biudžeto); bus remiami audiovizualinio sektoriaus veiklų vykdytojai, siekiant įgalinti juos kurti Europinius audiovizualinius kūrinius, kuriuos būtų galima platinti tarptautiniu mastu; veikla, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas Europos ir tarptautinei bendrai vaizdo kūrinių gamybai, įskaitant televiziją. Programą įgyvendinti padės valstybėse narėse įkurti Kūrybingos Europos centrai, kurių 50 proc. išlaikymo išlaidų finansuos Europos Komisija, išlaikant šiuo metu egzistuojantį mechanizmą.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ES kultūros ministrų tarybos posėdyje pabrėžė, kad Lietuvai „Kūrybinga Europa“ programa labai svarbi, kadangi tai vienintelė ES programa, kuri tiesiogiai rems menininkus, kultūros srities specialistus ir kultūros organizacijas scenos meno, dailės, leidybos, filmų, televizijos, muzikos, tarpdisciplininio meno šakų, paveldo ir vaizdo žaidimų sektoriuose, suteikiant jiems galimybę vykdyti veiklą visoje Europoje, pritraukti platesnę auditoriją ir tobulinti įgūdžius, reikalingus skaitmeniniame amžiuje.

Lietuva pritarė Danijos pirmininkavimo metu suderintam dokumentui – daliniame bendrame požiūryje išdėstytiems bendriesiems ir konkretiesiems programos tikslams ir programos struktūrai bei planuojamam skirti biudžetui, kuris yra 37 proc. didesnis nei šiuo metu kultūros projektams skiriamos lėšos. Lietuva pritaria pasiūlymui bendroje programoje išskirti tris atskiras paprogrames, kuris iš esmės atitinka pradinėse diskusijose su Europos Komisija išreikštą Lietuvos ir kitų ES valstybių narių interesą išlaikyti 2007–2013 m. laikotarpio Kultūros ir MEDIA programų autonomiškumą 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu.

Ministras savo pasisakyme pabrėžė Kūrybingos Europos programos kaip tiesioginės priemonės įgyvendinti kultūros, audiovizualinėms bei kūrybiškumu grindžiamoms iniciatyvoms Europoje svarbą bei pažymėjo, kad svarbu numatyti, kokios programos finansinės priemonės pasitarnaus konkrečioms kultūros bei kūrybinių industrijų sritims vystyti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuva labai suinteresuota programos įgyvendinimu ir nori tiesiogiai jame dalyvauti, siekiant užtikrinti mažų rinkų, kokia yra Lietuva, interesus.

ES šalių kultūros ministrai posėdyje taip pat priėmė Tarybos išvadas dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo. Tarybos išvadose pripažįstama valstybių narių padaryta pažanga kultūros paveldo skaitmeninimo, sklaidos ir išsaugojimo srityje, ypatingai kuriant ir plėtojant Europos skaitmeninę biblioteką, muziejų ir archyvą EUROPEANA. Pabrėžiama būtinybė imtis tolimesnių veiksmų, užtikrinančių Europos kultūros paveldo kultūrinę ir ekonominę naudą skaitmeniniame amžiuje. Atminties institucijų saugomų objektų skaitmeninimas ne tik užtikrina prieigą prie paveldo ir leidžia jį išsaugoti skaitmeninėje aplinkoje, tačiau taip pat sudaro sąlygas skaitmeninę medžiagą pakartotinai naudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams, todėl tai svarbus indėlis į kūrybinį sektorių. Dokumente taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti bendra-europinės kultūros paveldo platformos EUROPEANA tęstinumą, ne tik pildant ją visų kategorijų skaitmenintais objektais (dokumentiniu paveldu, muziejų vertybėmis, audiovizualiniais kūriniais, archyviniais įrašais ir kt.), bet ir užtikrinant nacionalinių sistemų suderinamumą per naudojamus techninius ir metaduomenų standartus.

Dokumente numatyti valstybėms narėms ir Europos Komisijai prioritetiniai veiksmai bei parengtas jų įgyvendinimo tvarkaraštis 2012-2015 m. Papildomai valstybės narės kartu su Europos Komisija ir Europos skaitmeninės bibliotekos fondu kviečiami prisidėti prie EUROPEANOS viešinimo visuomenėje, skatinti skaitmenintos medžiagos ir metaduomenų panaudojimą inovatyvioms paslaugoms kurti, nepažeidžiant autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės apsaugos teisių.

Tarybos posėdžio metu taip pat buvo priimtas sprendimas dėl Ispanijos miesto San Sebastiano ir Lenkijos miesto Vroclavo paskelbimo 2016 metų Europos kultūros sostinėmis.

Vizito Briuselyje metu Kultūros ministro Arūno Gelūno vadovaujama delegacija susitiko su Airijos kultūros ministru Jimmy Deenihan bei aptarė abiejų šalių pasirengimą pirmininkauti ES tarybai. Airija, Lietuva ir Graikija, TRIO pirmininkaujančios valstybės – partnerės, iki 2012 m. rudens turi parengti bendrą 18 mėn. Pirmininkavimo programą. Ministrai aptarė prioritetinius klausimus kultūros ir audiovizualinių reikalų srityse bei sutarė dėl glaudaus dvišalio kultūros ministerijų bendradarbiavimo ateityje.

ES ministrų tarybos posėdžio išvakarėse vyko Europeana – bendros prieigos prie skaitmenintų ES kultūros objektų svetainės (www.europeana.eu) – viešinimo renginys, kuriame be ES kultūros ministrų taip pat dalyvavo Europos Tarybos prezidentas H. Van Rompuy, Europos Komisijos vice-prezidentė, Komisarė skaitmeninei darbotvarkei N. Kroes. Jo metu Europos Sąjungos valstybių narių ministrai pristatė jų kultūrai bei istorijai svarbius kūrinius, kurie skaitmenine forma yra prieinami Europeana svetainėje. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pristatė Kazimiero Semenavičiaus dar 17 a. parengtą leidinį – 'Artis Magnae Artilleriae', kuris buvo išleistas 1650 m. Amsterdame lotynų kalba, o vėliau išverstas į kitas Europos valstybių kalbas. Šiame kūrinyje lietuvių mokslininkas pirmasis Pasaulyje pristatė daugiapakopės raketos – kokia šiuo metu tebėra naudojama kosmonautikos srityje – idėją. Kūrinys išskirtinis ne tik savo pažangiomis idėjomis bei siūlymais, tačiau vertingas ir kaip meno objektas savo piešiniais bei apipavidalinimu.

Po ES ministrų tarybos posėdžio Kultūros ministras Arūnas Gelūnas dalyvavo Lietuvos žydų kultūros savaitės iškilmingame atidaryme Belgijos žydų bendruomenės kultūros centre bei pasveikino renginio svečius bei dalyvius.

Vakaro metu buvo atidarytos dvi parodos – „Žydų praeities pasaulis – šiandienos viltis“, atskleidžianti Holokausto faktus per jį išgyvenusių asmenų istorijas ir Raimondo Paknio fotografijų paroda „Tylos garsai“, vaizduojanti Lietuvos žydų bendruomenių gyvenimą.

Žymūs Lietuvos džiazo atlikėjai Arkadijus Gotesmanas, Petras Vyšniauskas ir Juozas Milašius kartu su filosofu, kultūrologu, Europos Parlamento nariu prof. Leonidu Donskiu parodė filosofinį džiazo spektaklį “Martino Buberio skaitymai“. Martinas Buberis – žymus 19 a. žydų kilmės austrų filosofas egzistencialistas, vertėjas ir pedagogas. L. Donskis spektaklyje skaitė garsiosios Martino Buberio egzistencinės esė „Aš ir Tu“ ištraukas, lydimas džiazo improvizacijų.