Gegužės 19-20 d. kultūros ministro Arūno Gelūno vadovaujama delegacija darbo vizitu lankėsi Briuselyje. Prieš oficialią kultūros ministrų Tarybą Lietuvos kultūros ministras kartu su kitais Europos sąjungos šalių kultūros ministrais ir ES Švietimo, kultūros, daugiakalbystės ir jaunimo komisare Androulla Vassiliou aptarė programų „Kultūra“ bei „Media“ ateities  perspektyvas.

Gegužės 19 d. vykusiame Europos Sąjungos Švietimo, jaunimo ir kultūros ministrų tarybos posėdyje  ministrai  patvirtino politinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu.  Šis Europos Komisijos pasiūlymas apibrėžia kriterijus ir tvarką, pagal kurią Europos paveldo ženklas būtų suteikiamas Europos Sąjungos istorijai ir kultūrai svarbioms paveldo vietoms. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus baigti visi teisiniai formalumai ir programa pradės veikti.  

Tarybos metu taip pat buvo priimtas sprendimas paskelbti Čekijos miestą Pilzeną 2015 metų Europos kultūros sostine. Šis miestas šiuo titulu dalinsis su Belgijos Monso miestu. 

Vienas iš pagrindinių Vengrijos, pirmininkaujančios ES, darbotvarkės prioritetų kultūros srityje buvo kultūros vaidmuo strategijos “Europa 2020” įgyvendinime. Posėdyje ministrai patvirtino politinį dokumentą – Tarybos išvadas, kuriose akcentuojama, kad kultūros ir kūrybinės pramonės sektoriai yra viena iš kūrybiškumo ir inovacijų varomųjų jėgų visoje ekonomikoje, teikiantys kokybiškas ir konkurencingas paslaugas bei prekes.

Kultūra gali prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo skatinant ekologiškesnį judumą ir naudojant pažangiausias tvarias technologijas, įskaitant skaitmeninimą, kuriomis užtikrinama, kad kultūros turinys būtų prieinamas internete.  Kultūra gali prisidėti prie integracinio augimo skatindama kultūrų dialogą visapusiškai atsižvelgiant į kultūrų įvairovę. Kultūros veikla ir programos gali sustiprinti socialinę sanglaudą ir bendruomenių vystymąsi, taip pat įgalinti asmenis ar bendruomenę visapusiškai dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime.

Pažymėtina, kad į Lietuvos Nacionalinę reformų darbotvarkę įtraukti kultūros įnašą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ atspindintys aspektai: konkurencingumo didinimo srityje pabrėžiama kultūrinio turizmo svarba; su ES strrtegijos nuostatomis ir siekiais glaudžiai siejasi kūrybinių ir kultūrinių industrijų vystymo ir plėtros strategija, Regionų kultūros 2011-2020 m. plėtros programa, Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa.

Kitas svarbus Vengrijos pirmininkavimo ES programos klausimas buvo menininkų ir kultūros profesionalų judumo skatinimas. ES šalių kultūros ministrai, svarstydami  Tarybos išvadas dėl menininkų ir kultūros specialistams skirtų judumo informacijos tarnybų steigimo, diskutavo  apie menininkų ir kultūros srities darbuotojų mobilumo skatinimo ir bendradarbiavimo tinklų sukūrimo būtinybę. Tarptautinis menininkų ir kultūros specialistų judumas yra itin svarbus siekiant skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę bei kultūrų dialogą, taip pat stiprinti priklausymo Europos Sąjungai jausmą. Toks judumas taip pat suteikia galimybę patekti į Europos darbo rinką, kuri yra gerokai didesnė ir įvairiapusiškesnė nei nacionalinės darbo rinkos. Be to, didesnis ir geresnis judumas gali padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus – pažangų, tvarų ir integracinį augimą.

Remiantis 2008–2010 m. ES Tarybos darbo planu kultūros srityje buvo sudaryta darbo grupė, dirbanti pagal atvirąjį koordinavimo metodą, kurios misija – gerinti menininkų ir kultūros specialistų judumo sąlygas. Darbo grupės nuomone, kokybiškos informacijos teikimas tikrai gali padėti pašalinti tiek specifines, tiek bendras kliūtis judumui. Išvadose yra siūloma įsteigti judumo nacionalines informacijos tarnybas ir skatinti informacijos judumo klausimais, pavyzdžiui, apmokestinimo, socialinės apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių, vizų, darbo leidimų, draudimo ir muitų, srautą. Komisija yra kviečiama, rengiant naująsias finansavimo programas kitam biudžeto laikotarpiui, numatyti finansinės paramos galimybes informacijos tarnyboms menininkų ir kitų kultūros specialistų judumo srityje.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pritarė nuomonei dėl informacijos tarnybų steigimo, tačiau pabrėžė, kad efektyvią informacijos sklaidą turėtų užtikrinti šioje srityje jau veikiančių informacinių struktūrų bei koordinuojančio centro bendra veikla. Taip pat ministras A. Gelūnas atkreipė dėmesį, kad su menininkų judumu susijusius administracinius ir reguliavimo klausimus (apmokestinimas, vizos, socialinė apsauga ) ir t.t, reikėtų spręsti ES lygmeniu. Ministras paragino Europos komisiją inicijuojant įvairius teisės aktus užsienio ar vidaus politikų srityse, kurie netiesiogiai susiję, bet vienaip ar kitaip įtakoja kultūros sritį, atsižvelgti į specifinius kultūros aspektus, kaip tai numatyta Lisabonos sutarties 167 straipsnyje ir užtikrinti stipresnę kultūrinės dimensijos integraciją  ES užsienio politikoje.

Vizito Briuselyje metu kultūros minsitras Arūnas Gelūnas taip pat susitiko su Briuselio prestižinių menų rūmų Palais des Beaux-Arts generaliniu direktoriumi Paul Dujardin, įvairių meno sričių vadybininkais ir ekspertais bei aptarė Lietuvos, 2013 metais pirmininkausiančios Europos Sąjungai, kultūros ir meno pristatymo Briuselyje  aspektus.

Gegužės 20 d. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas  susitiko su Lenkijos, nuo š.m. liepos 1 d. pirmininkausiančios Europos Sąjungai, kultūros ministru Bogdan Zdrojewski ir aptarė Lenkijos pirmininkavimo kultūros srityje darbotvarkę bei prioritetus. Lenkijos kultūros ministras pakvietė ministrą A.Gelūną atvykti į  rugsėjo mėn. Vroclave organizuojamą  Europos Kultūros Kongresą, kuriame dalyvaus žymiausi Europos intelektualai, rašytojai, akademikai ir kultūros politikos specialistai.

Kultūros atašė Vidos Gražienės informacija