LEADER – tai Europos Sąjungos (ES) bendrijų iniciatyva, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Šis metodas padeda stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatina vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą. Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis kuriamos patrauklios gyvenimo sąlygos, plėtojama infrastruktūra, puoselėjami tradiciniai amatai, socialiai pažeidžiami žmonės yra integruojami į visuomenę.

LEADER metodo dėka situacija kaime gerėja

LEADER metodas yra ketvirtoji Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos kryptis. LEADER metodu įgyvendinamos priemonės skatina vietos iniciatyvas ir partnerystę, dalyvaujant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovams, telkia kaimo gyventojus ir sudaro sąlygas ugdyti jų gebėjimus veikti kartu, rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą.

Lietuvoje veikia net 51 vietos veiklos grupė (VVG), o jų veiklos teritorija apima 99 proc. visos Lietuvos kaimo vietovių teritorijos. Pagrindinis VVG tikslas – efektyviai naudojant ES skiriamą paramą gerinti gyvenimo kokybę kaime, stiprinti ekonominę gerovę, rūpintis patrauklios aplinkos kūrimu, nepamirštant saugoti bei puoselėti senųjų amatų ir tradicijų.

Žemės ūkio ministerija nuolat stebi programos įgyvendinimą ir siekia, kad VVG tinkamai vykdytų savo pareigas. Nauji taisyklių pakeitimai dėl priemonių „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ lėšų užtikrins efektyvesnį lėšų panaudojimą. Svarbu pabrėžti, kad visų šių pakeitimų tikslas – tinkamai sureguliuoti išlaidų, skirtų strategijoms administruoti, vykdymo aspektus ir, žinoma, jas naudoti kuo taupiau ir racionaliau.

VVG veiklos skaidrumas

Itin svarbus viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo klausimas, nes VVG įgyvendindama projektus, atlikdama pirkimų procedūras, vietos projektų atranką ir priimdama kitus sprendimus, turi išlikti nešališka. Todėl šioje srityje būtinas skaidrumas ir kontrolė.

Nors interesų konfliktas pats savaime dar nėra korupcija, ji neišvengiamai gali atsirasti ten, kur asmenys, dirbantys viešajame sektoriuje, nesuderina privačių interesų ir viešųjų pareigų, o galimi interesų konfliktai sprendžiami netinkamai arba apskritai nesprendžiami. Labai svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka Žemės ūkio ministerija, kuri inicijuoja VVG narių susitikimus ir informacinius seminarus dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo.

Interesų konfliktas – tai tokia situacija, kai VVG darbuotojas, atlikdamas savo darbo funkcijas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu, pavyzdžiui, darbuotojas vertinta kaimo bendruomenės projektą ir pats dalyvauja, balsuodamas dėl paramos skyrimo jam įgyvendinti.

Esant tokiai padėčiai, kitos kaimo bendruomenės gali nepasitikėti VVG vykdoma veikla, todėl būtina užtikrinti VVG skaidrumą ir kurti pasitikėjimą.

Priimant sprendimus pirmenybė turi būti teikiama viešiesiems interesams, užtikrinamas sprendimų objektyvumas.

Asmeninių lūkesčių turi visi. Ne išimtis ir VVG dirbantys asmenys. Visų kylančių interesų konfliktų išvengti neįmanoma, todėl būtina tinkamai vykdyti pareigą nusišalinti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos, pavyzdžiui, nusišalinti nuo tėvo ar brolio parengtos paraiškos vertinimo ir apie tai informuoti savo vadovus.

VVG nariai privalo pildyti privačių interesų deklaracijas, joje nurodyti visus savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio įstatymo reikalaujamus duomenis. Taip pat draudžiama priimti dovanas, kurios gali kelti interesų konfliktus. VVG dirba viešajam interesui, visos lėšos turi nukeliauti projektų įgyvendinimui.

Pagrindinis VVG tikslas – efektyviai naudojant ES skiriamą paramą, gerinti gyvenimo kokybę kaime, stiprinti ekonominę gerovę, rūpintis patrauklios aplinkos kūrimu, tačiau visai tai turi būti daroma pirmiausia atsižvelgiant į viešąjį interesą.

Ugdoma VVG darbuotojų kompetencija

LEADER programa labai populiari tarp kaimo bendruomenių, kuriant patrauklią gyvenimo ir darbo aplinką kaimo vietovėse. Nors iš pradžių žmonės nedrąsiai naudojosi parama, tačiau šiuo metu projektų paraiškų skaičius nuolatos auga.

2012 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, VVG, kurios išsibarsčiusios po visą Lietuvą, sulaukė 2 098 paraiškų projektams įgyvendinti, o patvirtintos paramos suma siekia net 163,773 mln. Lt. Rugsėjo mėnesį įsisavinta 85,928 mln. Lt vietos projektams.

Šių metų rugsėjį baigti įgyvendinti 239 projektai. Paramos lėšomis tvarkomos patalpos, įgyvendinami kultūriniai ir socialiniai projektai, renovuojami sporto aikštynai, kuriami amatų centrai.

9,8 mln. Lt paramos įsisavinta VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti. Naujai įgyti įgūdžiai bei žinios leis optimaliau valdyti turimus išteklius, plačiau pažvelgti į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos galimybes. Ugdoma VVG darbuotojų kompetencija prisidės prie efektyvesnio projektų administravimo.

2012 m. rugsėjo 15 d. užbaigtas kvietimas teikti paraiškas bendradarbiavimo projektams pagal priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. VVG pateikė paraiškų už 14 mln. Lt.

Žemės ūkio ministerija