Vilnius, spalio 21 d. Lietuva galutinai atsiskaito su Europos Sąjunga dėl pirmojo ES paramos lėšų panaudojimo laikotarpio. Projektų vykdytojams jau išmokėta maksimali pagal Europos Sąjungos taisykles suma – 95 proc. lėšų. Likusi dalis Lietuvai bus pervesta, kai bus išnagrinėti Finansų ministerijos Europos Komisijai pateikti programos užbaigimo dokumentai. Per šį laikotarpį buvo įgyvendinti 3524 projektai, kuriems panaudota 3,198 mlrd. Lt ES paramos lėšų.

Pirmasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įgyvendinimo laikotarpis, kurio metu Lietuvai buvo teikiama ES struktūrinių fondų parama pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą, užbaigtas. Šių metų rugsėjo pabaigoje, kaip ir nustatyta Europos Sąjungos reglamentuose, Finansų ministerija pateikė Europos Komisijai ES struktūrinių fondų paramos teikimo pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą užbaigimo dokumentus, pagal kuriuos Lietuvai turėtų būti išmokėta likusi Europos Sąjungos lėšų dalis – 0,155 mlrd. Lt. Šiuo metu Lietuvai Europos Komisija yra pervedusi maksimalią galimą lėšų sumą, – 2,936 mlrd. Lt (95 proc. skirtų ES struktūrinių fondų lėšų), kuri yra išmokėta projektų vykdytojams. Jei Europos Komisija, išnagrinėjusi Lietuvos pateiktus dokumentus, per 5 mėnesius nepateiks pastabų, bus laikoma, kad šie dokumentai parengti tinkamai ir per 2 mėnesius nuo dokumentų pripažinimo tinkamais Lietuvai bus pervesta likusi Europos Sąjungos lėšų dalis.

Teikiant dokumentus kartu buvo teikiama ir privaloma Valstybės kontrolės išvada apie BPD įgyvendinimą.

Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti buvo skirta 3,091 mlrd. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Buvo įgyvendinti 3524 infrastruktūros, gamybos, žmogiškųjų išteklių, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros projektai, kuriems panaudota 3,198 mlrd. Lt. (103,47 proc.) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Nepaisant to, kad Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento tikslų pasiekimui didelę įtaką padarė 2008 metų pabaigoje prasidėjusi pasaulinė finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis, Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento investicijos į viešąją infrastruktūrą, į žmogiškąjį kapitalą ir įmonių fizinį kapitalą prisidėjo prie Lietuvos socialinės ekonominės plėtros ir ūkio modernizavimo, sudarė prielaidas ilgalaikiam šalies konkurencingumo ir darbo našumo didinimui. Ekspertų vertinimu,  BPD investicijos sušvelnino pasaulio ekonomikos krizės pasekmes Lietuvai, įgyvendinus Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, buvo sukurta apie 26,8 tūkst. darbo vietų (planuota 18,7 tūkst.), iš kurių net 13,1 tūkst. – ilgalaikės darbo vietos.

Be to, Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtis lėmė naudingus pokyčius Lietuvos visuomeniniame gyvenime – priimant Lietuvos socialinei ekonominei plėtrai svarbius sprendimus, dalyvauja ne tik valdžios institucijos, bet ir įtraukiama nemaža dalis visuomenės – atsirado aktyvesnis socialinių ekonominių partnerių dalyvavimas, įgyvendinant projektus buvo identifikuoti Lietuvos teisinės bazės trūkumai ir problemos, kurios buvo sprendžiamos – patobulinti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius, viešuosius pirkimus ir pan. Ne mažiau svarbios ir šiuo laikotarpiu institucijų ir projektų vykdytojų  įgytos žinios, patirtis ir sukurta Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo sistema – sukauptos patirties dėka bus galima ateityje geriau ir tikslingiau panaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas.

Lietuva sėkmingai panaudojo 2004-2006 ES finansinės perspektyvos struktūrinių fondų lėšas:

• Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) – 105,36 proc.;
• Europos socialinio fondo (ESF) – 100,75 proc.;

ERPF ir ESF lėšų panaudota daugiau, nes Lietuva, siekdama panaudoti visas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skirtas Lietuvos 2004–2006 metų bendrajam programavimo dokumentui įgyvendinti, sudarė daugiau paramos sutarčių, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Iš Europos Komisijos Lietuva atgaus tiek ERPF ir ESF lėšų, kiek buvo skirta Lietuvos 2004–2006 metų bendrajam programavimo dokumentui įgyvendinti, o kitos lėšos buvo skirtos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

• Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus (EŽŪOGFOS) – 99,76 proc. – kaimo plėtros priemonių įgyvendinimui įtakos turėjo kaimo senėjimo procesai, be to, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jaunimui atsivėrė daug galimybių dirbti ir mokytis kitose šalyse, todėl savo planus pradėti ūkininkauti Lietuvoje jie atidėjo ilgesniam laikui.
• Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (ŽOFP) – 89,73 proc. – žuvininkystės priemonių įgyvendinimui įtakos turėjo tai, kad žvejybos įmonės nebuvo pakankamai pajėgios savo lėšomis (kurios tik pagal žuvininkystės priemones buvo privalomos deklaruoti Europos Komisijai) finansuoti privalomąją projektų išlaidų dalį, todėl nebuvo modernizuotas planuotas Baltijos jūroje žvejojančių laivų skaičius.