Rūta Slušnytė,„Verslo žinios", 2012 m. balandžio 19 d.2013 m. antrą pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti Lietuva viliasi, kad šiuo laikotarpiu bus baigtos derybos dėl narystės su Islandija. Nedidelės atviros Islandijos ekonomikos prisijungimas prie Bendrijos, pasak diplomatų, sustiprintų Šiaurės ir Baltijos šalių balsą ES.

Islandija dėl narystės ES kreipėsi 2009 m. liepą, o 2010 m. vasarį Europos Komisija rekomendavo pradėti oficialias derybas. 2011 m. birželį buvo atidaryti pirmieji keturi derybų su Islandija skyriai.

ES pareigūnai pažymi, kad Islandija yra kone geriausiai pasirengusi narystei ES, palyginti su kitomis kandidatėmis. Nuo 1994 m. Islandija dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje, nuo 1970 m. yra prisijungusi prie muitų sistemos, nuo 1996 m. – prie Šengeno zonos.

Islandija jau yra perkėlusi į savo teisinę sistemą apie 70% ES teisyno, tiesa, šiuo metu lieka derybos dėl sudėtingiausių Islandijai klausimų – žuvininkystės, žemės ūkio ir aplinkosaugos.

„Derybų su Islandija pradžia buvo sėkminga, jų pažanga taip pat gera, mūsų bendradarbiavimas puikus. Islandijos ir Europos Sąjungos politika jau sutampa daugelyje sričių, mūsų šalių ekonomika yra gerai integruota“,– pernai spalį prieš vizitą Reikjavike kalbėjo Stefanas Fule, ES plėtros ir kaimynystės komisaras.

Pasak Tomo Gulbino, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento vadovo, Lietuva dės pastangas, kad ES ir Islandijos derybos kiek įmanoma pasistūmėtų Lietuvos pirmininkavimo metu. „Yra tikimybė, kad tuo laikotarpiu Islandija baigs derybas. Tai būtų simboliška – 1991 m. mums buvo labai svarbi islandų parama, o dabar būtų istorinėgalimybė atsidėkoti“,– VŽ sako p. Gulbinas.

1991 m. Islandija tuomečio užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono iniciatyva pirmoji pripažino Lietuvą atkūrus nepriklausomybę.

Smuko ir vėl pakilo

Derybas dėl narystės ES Islandija pradėjo, atsigaudama po sunkios 2008–2009 m. ekonomikos ir finansų krizės. Islandijai krizė smogė skaudžiausiai Europoje: Islandijos kronos vertė 2008 m. smuko 80%, šalis buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius bankus ir iš Tarptautinio valiutos fondo skolintis 10 mlrd. USD.

Nuosmukis buvo itin ryškus ir dėl to, kad prieš krizę Islandija buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė. Po didžiausio nuosmukio Europoje – ir spartus atsigavimas vos 320.000 gyventojų turinčioje Islandijoje.

Tarptautinių organizacijų makroekonominė statistika rodo, kad Islandija ūkio rodikliais gerokai lenkia euro zoną. Atsigauti Islandijai padėjo žuvininkystė ir turizmas. Ypač svarbus islandams žuvininkystės sektorius sukuria apie 10% šalies BVP ir nėra valstybės subsidijuojamas, o pats generuoja pajamas biudžetui ir išlaiko viešąjį sektorių – priešingai nei ES. Tad Islandijos laukia sunkios derybos dėl šį sektorių reglamentuojančių ES taisyklių.

Pernai rugpjūtį Islandija baigė TVF remiamą trejųmetų restruktūrizavimo programą ir sugrįžo į tarptautines skolinimosi rinkas. TVF prognozuoja, kad šiemet Islandijos BVP augs 2,4% (2011 m. –2,5%), o kitąmet 2,6% – tai ryškus kontrastas su Europos Komisijos prognozuojamu euro zonos 0,3% nuosmukiu 2012-aisiais.

TVF konstatuoja, kad šalis laipsniškai atsigauna po finansų krizės, tačiau pabrėžia, kad siekiant subalansuoti finansus iki 2014 m., Islandija turi imtis papildomų priemonių, prilygstančių 0,5% BVP.

Dar viena sričių, kurioje Islandija gerokai lenkia Europos partneres,– energetika: apie 80% šaliai reikalingos elektros energijos jau dabar pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, geoterminėse ir hidroelektrinėse.

Ryšiai su Lietuva

Skaičiai, apibūdinantys Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimą, ganėtinai kuklūs, tačiau apie vis gyvesnius ryšius liudija kelios pastarojo meto naujienos.

Nuo šių metų birželio kartą per savaitę iš Kauno oro uosto į Reikjaviko oro uostą (KEF) kils Islandijos oro bendrovės „WOW air“ 168 vietų lėktuvas „Airbus A320-200“. Tai bus penktoji Skandinavijos kryptis iš Kauno oro uosto. Pirmasis reisas iš Kauno – birželio 11 dieną.

„WOW air“ yra 2011 m. įkurta Islandijos oro bendrovė, jos skrydžių žemėlapis apima 12 Europos miestų, Kaunas bus trylikta kryptis.

Švedijos galiūnės IKEA žingsnis į Lietuvą taip pat susijęs su Islandija – didžiausio Baltijos šalyse baldų prekybos komplekso statybų projektą Vilniuje įgyvendins Islandijos bendrovė „Felit“ pagal franšizės sutartį su IKEA.

Tiesioginių Islandijos investicijų turi siuvimo įmonė „Vilkma“, žvejybos UAB „Norgertus“,Lietuvoje veikia islandiško kapitalo pensijų fondų valdymo bendrovė „MP Pension Funds Baltic“.