2014 m. gegužės 1d. Lietuva mini narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį. Per šiuos metus Lietuvoje įvyko daug pozityvių pokyčių įvairiose srityse. „Galime būti išties laimingi, kad Lietuva prieš dešimtmetį teisėtai sugrįžo į Europos šeimą, nuo kurios ilgą laiką buvome dirbtinai atskirti. ES - vienas iš Lietuvos saugumo garantų, o buvimas ES vidaus rinkoje ir vieningoje energetikos rinkoje – svarbūs šalies ekonomikos vystymosi veiksniai. Mūsų šaliai buvimas ES suteikė daugiau demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms. Mūsų žmonėms – galimybių keliauti, dirbti, mokytis visoje ES,“ – sako Lietuvos Nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis.

Pasak ambasadoriaus, svarbiu egzaminu Lietuvai tapo devintaisiais narystės ES metais tekusi atsakomybė pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. „Lietuva šį egzaminą puikiai išlaikė. Pirmininkavimo metu pasiektais pozityviais rezultatais Lietuva sugebėjo įrodyti, jog atsakingai atlieka jai pavestus darbus, yra verta kitų ES narių pasitikėjimo. Lietuva pasinaudojo unikalia galimybe ir padidino žinomumą, mūsų šalį atrado daug europiečių iki tol nespėjusių apsilankyti. Kitais metais planuojamas euro įvedimas taip pat įrodo, jog Lietuva sugeba vykdyti savo įsipareigojimus ES bei noriai dalyvauja Europos integracijos projekte,“ – sako ambasadorius R. Karoblis.

Pasak ambasadoriaus, Lietuva Europos Sąjungoje atstovauja savo valstybės, piliečių, verslo interesus, siekiant tolesnio ekonominio augimo, saugumo bei gerovės. Tačiau svarbus Lietuvos interesas yra ir ES demokratinių vertybių plėtra Rytų Kaimynystėje, gilesnė politinė bei ekonominė ES Rytų kaimynių integracija su ES.

„Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis parodė, kad narystės nauda visapusiška. Kitų alternatyvų, be ES, mums nėra. Turime aktyviai dalyvauti ES politikose, pasinaudoti atsiveriančiomis galimybes. Turime siekti stiprinti vertybėmis paremtą ES, efektyviai spręsti iškylančius iššūkius, tame tarpe ir saugumo. Agresija prieš vieną iš Europos valstybių- Ukrainą-  dar kartą įrodė ES integracijos bei valstybių bendradarbiavimo naudą ir prasmę. Tik eidami šiuo keliu galėsime jaustis saugesni ir prisidėti prie taikos Europoje įtvirtinimo, - sako R. Karoblis.  

Ekonominiu požiūriu, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tenkančią vienam gyventojui, tarp visų naujų ES narių Lietuva padarė didžiausią šuolį ES vidurkio link – 2013-aisiais Lietuvos BVP buvo 38 procentais didesnis nei 2003 metais. Taip žymiai sumažėjo skurdo riba bei nedarbo skaičius. Europos Sąjungos lėšomis, naujam gyvenimui buvo prikelti įvairūs kultūrinės bei istorinės reikšmės, taip pat, viešosios paskirties pastatai – dvarai, bažnyčios, mokyklos.

Lietuva – dešimt metų Europos Sąjungoje: įdomūs faktai ir skaičiai:

• Narystė ES ženkliai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos modernizavimo ir augimo, ūkio konkurencingumo, patikimos verslui ir geresnės investicinės aplinkos kūrimo. Šalyje pakilo gyvenimo lygis, kuris sudaro 72 proc. ES vidurkio (iki narystės buvo apie 50 proc.). Nuo Laisvos prekybos sutarties su ES pasirašymu 1994 m. Lietuvos  BVP išaugo 10 kartų ir šiandien siekia beveik 120 milijardų litų.
• Lietuvos gamintojai, verslininkai ir paslaugų teikėjai gali nevaržomai prekiauti 500 mln. vartotojų siekiančioje vieningoje rinkoje, kurios BVP yra 13 trilijonų eurų, ir siekia 20% viso pasaulio ekonomikos. ES tarptautiniais susitarimai atveria kelius ir į kitas pasaulio rinkas.
• Prieš įstojimą į ES įmonės eksportavo už 29,2 mlrd. litų, o 2013-aisiais eksportuotų prekių ir paslaugų vertė pirmą kartą viršijo 100 mlrd. litų ir buvo net 254 proc. didesnė nei 2003 metais.
• Daugiau kaip 2,4 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms, daugiau kaip 6 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gavo finansavimą veiklai pradėti ar plėsti.
• Nuo narystės pradžios Lietuva gavo beveik 45 milijardus litų ES paramos (žemės ūkiui, kelių ir geležinkelių infrastruktūros plėtrai, pastatų renovacijai, eksporto skatinimui ir konkurencingumo didinimui, mokykloms, švietimui, mokslui ir aplinkosaugai ir kt.). 2014-2020 m. laikotarpiu ES parama vienam Lietuvos gyventojui per metus sudarys 2070 litų. Lietuva sėkmingai panaudoja ES skiriamą struktūrinių fondų paramą. Pagal 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo rodiklius esame trečioje vietoje tarp 28 ES valstybių narių. Jau panaudojome daugiau kaip 76 proc. visų Lietuvai skirtų ES struktūrinių fondų lėšų.
• Suaugusiųjų, esančių netoli skurdo ribos ir socialinės atskirties, dalis per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų.
• Nuo 2004 metų „Erasmus“ programos galimybe studijuoti svetur pasinaudojo per 20 tūkst. studentų.  
• Suteikta 2,7 tūkst. subsidijų studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei–tiriamajai veiklai.
• Parama jaunimo pirmajam darbui pasinaudojo beveik 2 tūkst. įmonių, kurios įdarbino apie 11 tūkst. jaunuolių
• Energijos taupymo požiūriu atnaujinta apie 700 viešosios paskirties pastatų (mokyklų, darželių, ligoninių, poliklinikų, senelių namų). Iš jų apšiltinta 214 mokyklų,  t.y. maždaug 1 iš 5 Lietuvos mokyklų.
• Naujam gyvenimui prikelti 55 dvarai [pvz., Užutrakio, Burbiškio, Kurtuvėnų dvarai]
• Atnaujinta 17 bažnyčių, varpinių, vienuolynų [pvz., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios varpinė, Pažaislio vienuolyno svečių namai]
• 775 miesteliai ir kaimai buvo prijungti prie sukurto plačiajuosčio interneto tinklo.
• Uždaryta ir sutvarkyta 200 sąvartynų ar šiukšlynų.