Gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis išlieka žemas. 2007 metais gimė 32,2 tūkst. kūdikių, 889 daugiau negu 2006 metais. Nors nuo 2003 metų gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis vis dar išlieka žemas. 2007 metais 1 tūkstančiui gyventojų teko 9,5 gimusiojo.

2007 metais ES valstybėse narėse 1 tūkstančiui gyventojų mažiausiai gimusiųjų teko Vokietijoje - 8,2, Austrijoje - 9, Italijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje - po 9,5, daugiausiai - Airijoje (15), Prancūzijoje (13,1) ir Jungtinėje Karalystėje (12,4). Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius) Lietuvoje pernai buvo 1,34 (2000 metais - 1,39). Toks gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.

Lietuvoje gimdo vis vyresnės moterys. Pernai vidutinis pirmą vaiką gimdančių gimdyvių amžius buvo 25 metai, 2000 metais - 24 metai. Santuokos neįregistravusiems tėvams pernai gimė 29,7 procento visų šalyje gimusių kūdikių (2001 metais - 22,6 proc.).

Pernai įregistruota 23,1 tūkst. susituokusių porų, 1,9 tūkst. daugiau negu 2006 metais. Per pastaruosius šešerius metus, po dešimtmetį (1991-2001 metais) trukusio spartaus mažėjimo, santuokų skaičius 1 tūkstančiui gyventojų padidėjo beveik pusantro karto. Ištuokų skaičius beveik nekinta. Pernai įregistruota apie 11,3 tūkst. ištuokų. Per pastaruosius aštuonerius metus ištuokų rodiklis yra stabilus, 1 tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.

Pernai mirė 45,6 tūkst. žmonių, 776 daugiau negu 2006 metais. Mirusiųjų skaičius 1 tūkstančiui gyventojų padidėjo nuo 11,1 2000 metais iki 13,5 2007 metais.2007 metais Lietuvoje mirusiųjų skaičius 1 tūkstančiui gyventojų buvo 1,4 karto didesnis negu ES vidurkis (9,7), bet mažesnis negu Bulgarijoje (14,9) ir Latvijoje (14,6). Pernai daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (53,3 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 18,2 proc. - nuo piktybinių navikų, 11,5 proc. - dėl išorinių mirties priežasčių. Didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudybės - 19,6 proc., žūtys transporto įvykių metu - 16,7 proc., atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu - 9,1 proc., atsitiktiniai paskendimai - 7,3 proc., nužudymai - 4,6 procento. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų ir dėl išorinių mirties priežasčių skaičius šiek tiek sumažėjo, bet daugiau žmonių mirė nuo virškinimo sistemos, kvėpavimo sistemos ligų ir piktybinių navikų. Pernai 1 tūkstančiui gyvų gimusiųjų teko 5,9 mirusio vaiko iki 1 metų amžiaus, 2000 metais - 8,5.

Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, pernai į užsienį gyventi nuolat arba ilgiau kaip 6 mėnesiams išvyko 13,9 tūkst. Lietuvos gyventojų (2006 metais - 12,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (26,4 proc.), Airiją (11,7 proc.), JAV (11,1 proc.), Vokietiją (9,2 proc.), Rusijos Federaciją (6,5 proc.) ir Ispaniją (6,1 proc.). Beveik penktadalį (18 proc.) emigrantų sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai, apie 14 procentų - 30-34 metų amžiaus, 13 procentų - 20-24 metų amžiaus gyventojai, o 0-14 metų amžiaus vaikai sudarė beveik 16 proc. išvykusiųjų.

Pernai į Lietuvą imigravo 8,6 tūkst. žmonių, 864 daugiau negu 2006 metais. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,8 tūkst.), Airijos (900.) ir Vokietijos (600.), taip pat iš Baltarusijos (1000), Rusijos Federacijos (900) ir Ukrainos (500). Dauguma atvykusiųjų (71,3 proc.) - į šalį grįžtantys Lietuvos piliečiai (2001 metais buvo 15,2 proc.). Apie 67 procentus grįžtančių Lietuvos piliečių buvo iki 35 metų amžiaus (2001 metais -50,3 proc.).

Lietuva - ketvirta ES valstybė narė, iš kurios daugiau emigruoja gyventojų negu imigruoja. Eurostato išankstiniais duomenimis, pernai tik septyniose ES valstybėse narėse migracijos saldo (daugiau emigravo negu imigravo) 1 tūkstančiui gyventojų buvo neigiamas: Rumunijoje (-4,7), Bulgarijoje (-4,4), Lenkijoje (-3,6), Lietuvoje (-1,6), Estijoje (-1,5), Latvijoje (-0,8) ir Nyderlanduose (-0,4).