Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis lapkričio 10 dieną Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje su ES šalių diplomatijos vadovais aptarė ES ir Rusijos santykius,  pasirengimą gruodžio Europos Vadovų Tarybai bei Afganistano padėties klausimą Europos saugumo ir gynybos politikos kontekste.

Ministerijos sekretorius pažymėjo, kad įvykiai Gruzijoje iš esmės pakeitė ES ir Rusijos santykius, todėl šių santykių  peržiūra turėtų būti tęstinis procesas. „Pasirašydama draugystės susitarimus su Abchazijos ir Pietų Osetijos regionais, Rusija pademonstravo ir toliau neketinanti laikytis įsipareigojimų, todėl nėra jokių garantijų, kad Gruzijos įvykiai nepasikartos kur nors kitur. Dabar svarbiausia atsakyti į klausimą – kaip ES ketina elgtis ateityje, jei Rusija ir toliau nevykdys savo teisinių įsipareigojimų“ – teigė Ž.Pavilionis.

 „Rugsėjo 1d. ES Vadovų Tarybos sprendimas yra atidėti derybas su Rusija tol, kol Rusijos kariuomenė bus atitraukta iš Gruzijos iki prieškarinio lygio. Tai nėra Lietuvos pozicija, tai yra visos ES pozicija, kuri remiasi Prezidento Sarkozy pasiektais susitarimais. Lietuva nuosekliai laikosi šios pozicijos ir ruošiasi laikytis jos ateityje“ – sakė ministerijos sekretorius.

ES UR ministrai sutarė, kad ir toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant kariuomenės išvedimą iš Gruzijos iki prieškarinio lygio, tarptautinių stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves, ES humanitarines pagalbos teikimą okupuotoms teritorijoms.

„Kadangi posėdyje išliko nuomonių išsikyrimas dėl derybų su Rusija atnaujinimo taktikos bei laiko, Pirmininkaujanti Prancūzija paskelbė pareiškimą, kuriuo iš esmės prisiima atsakomybę dėl būsimų derybų su Rusija pratęsimo. Derybų atnaujinimas šiuo metu yra klaida“ – teigė Ž.Pavilionis .

Aptariant pasirengimą Europos Vadovų Tarybos susitikimui, diplomatas pabrėžė, kad labai svarbu, jog gruodžio Taryba įvertintų Komisijos pasiūlymus esminių energetinio saugumo problemų sprendimui, ypatingą dėmesį skiriant specifinei Lietuvos situacijai po 2009 m. bei konkretiems sprendimams dėl Baltijos infrastruktūros jungčių plano patvirtinimo. Lietuva palankiai vertina tai, kad Viršūnių taryboje tai pat bus priimti sprendimai dėl ES Rytų partnerystės koncepcijos, atveriančios kelius maksimaliai suartinti Rytų kaimynes su ES. Tikėtina, kad gruodžio susitikime ES šalių vadovai dar kartą aptars situaciją Gruzijoje bei Rusijos įsipareigojimų vykdymą.