LR užsienio reikalų ministras: ES pozicija dėl Gruzijos teritorinio vientisumo išlieka aiški ir nedviprasmiška
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugsėjo 15 dieną, Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime su ES šalių diplomatijos vadovais daugiausia dėmesio skyrė Gruzijos, Baltarusijos ir energetinio saugumo klausimams.
„Esu patenkintas, kad ES nuostata dėl Gruzijos teritorinio vientisumo išlieka aiški ir nedviprasmiška. ES siunčiamos stebėtojų misijos mandatas apims visą Gruzijos teritoriją, įskaitant Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus“ – sakė ministras.
Lietuvos Užsienio reikalų ministras taip pat pasidžiaugė Prancūzijos Prezidento vizito rugsėjo 8 d. Maskvoje metu pasiektu susitarimu ir išreiškė viltį, kad Rusija, įgyvendins visus priimtus įsipareigojimus. „Prezidento Sarkozy pasiektas susitarimas - tai svarbus žingsnis į priekį siekiant išspręsti sudėtingą situaciją regione“ – sakė Ministras. Pasak P.Vaitiekūno šį žingsnį turėtų sekti susitarimai dėl visiško Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Gruzijos teritorijos.
Ministras taip pat teigiamai įvertino ES pasiryžimą neatidėliotinai įgyvendinti š.m. rugsėjo 1 d. neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje priimtus sprendimus dėl spalio mėnesį įvyksiančios Donorų konferencijos, vizų rėžimo palengvinimo ir pagilinto prekybinio bendradarbiavimo plėtojimo su Gruzija.
Ministrų susitikime vyko diskusija dėl ES atsako į pastarojo laikotarpio Baltarusijos pozityvius veiksmus - į laisvę išleisti visi politiniai kaliniai, be apribojimų pakviesti ESBO rinkimų stebėtojai, registruotos beveik visos rinkimuose norinčios dalyvauti opozicijos partijos. Taip pat Baltarusija iki šiol nėra pripažinusi separatistinių regionų Gruzijoje. „Šiandien ES ministrų priimti sprendimai dėl dialogo su Minsku atnaujinimo ir ES sankcijų šiai valstybei peržiūros yra ypatingai svarbūs“ – sakė P.Vaitiekūnas. Ministras ES kolegoms taip pat siūlė nusiųsti pozityvų signalą iš Briuselio į Minską dar iki rugsėjo 28 d. Parlamento rinkimų.
„Suvokdami ES rytinių kaimynių išskirtinumą, turime siekti, kad ne po kelių metų, o jau artimiausiu metu su partneriais rytuose kalbėtume apie tikrą integracijos procesą bei individualių rytinių kaimynių europinius siekius“ – akcentavo Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak ministro, ES turi planuoti strateginius sprendimus dėl santykių stiprinimo su Ukraina, Moldova, Gruzija, Baltarusija.
Ministras P.Vatiekūnas atkreipė dėmesį į tai, kad buvo atsižvelgta į Lietuvos prašymą spalio mėnesį vyksiančiame ES viršūnių susitikime pradėti diskusiją dėl ES energetinės politikos stiprinimo - atsižvelgiant tiek į naujus iššūkius Kaukaze, tiek į energetinio saugumo iššūkius Baltijos jūros regione. Ministras akcentavo būtinybę būsimuose ES viršūnių tarybos sprendimuose atsižvelgti į būtinybę paspartinti Baltijos šalių integraciją į Vakarų bei Šiaurės šalių energetikos sistemas bei atsižvelgti į specifinę situaciją, susijusią su Ignalinos AE uždarymu.
Išorinių reikalų sesijoje ES diplomatijos vadovai tai pat aptarė pasirengimą 2008 m. spalio 15–16 d. įvyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, PPO Dohos derybų raundo ministrų posėdžio Ženevoje rezultatus, situaciją Somalyje, Zimbabvėje ir Vakarų Balkanuose.