Šiandien, kovo 8 d., vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje Briuselyje (Belgija). Šiame posėdyje planuojama priimti Tarybos išvadas dėl solidarumo su valstybėmis, patiriančiomis ypatingą spaudimą dėl mišrių migracijos srautų, bendros sistemos ir išvadas dėl Šengeno erdvės valdymo.

Vienas pagrindinių Tarybos darbotvarkės klausimų – Šengeno erdvės valdymo gerinimas. Ministrams tvirtinti bus pateiktas Tarybos išvadų projektas, kuriuo siūloma, kad iš ES valstybių narių ir Šengeno asocijuotųjų valstybių atstovų sudarytas Mišrus ministrų lygio komitetas, remdamasis Europos Komisijos du kartus per metus teikiama ataskaita, aptartų ir nustatytų Šengeno erdvės valdymo politines gaires. Tokios diskusijos turėtų vykti reguliariai, pradedant 2012 m. birželio mėnesiu.

Pasak ministro R. Palaičio, pirmininkaujančios šalies parengtas pasiūlymas yra svarbus instrumentas, gerinant strateginės politikos formavimą bendradarbiavimo Šengeno erdvės klausimais srityje. „Svarbu, kad Europos Komisijos reguliariai teikiama ataskaita būtų pakankamai išsami ir koncentruota, o strateginių diskusijų pagrindu būtų galima priimti reikiamus politinius sprendimus dėl Šengeno erdvės“,– pabrėžia ministras.

Tarybai pirmininkaujanti Danija ES šalių vidaus reikalų ministrams taip pat pateiks tvirtinti Tarybos išvadų projektą dėl tikro ir praktinio solidarumo su valstybėmis narėmis, kurios patiria ypatingą spaudimą dėl mišrių migracijos srautų, bendros sistemos. Išvadų projekte numatytos ES valstybių solidarumo priemonės, kurias būtų galima panaudoti tiek bendrajam prieglobsčio valdymui, tiek ekstremaliųjų situacijų atveju, kai valstybėms narėms susidūrus su nenumatytais migracijos srautais būtina, kad ES skubiai imtųsi reagavimo veiksmų.

Pasak ministro R. Palaičio, Lietuva pritaria išvadų projekte išdėstytoms solidarumo priemonėms, kurios atspindi teisingo naštos pasidalijimo tarp ES valstybių narių principus. „Pritariame siūlomoms priemonėms, kurios stiprina valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, ir palaikome pastangas susieti šias priemones su valstybių narių atsakomybe tinkamai įgyvendinti savo įsipareigojimus migracijos ir prieglobsčio srityje“,– sako R. Palaitis.
 
Tarp priemonių, galinčių efektyviai užtikrinti praktinį solidarumą tarp valstybių narių, daug dėmesio skiriama ES valstybių bendradarbiavimui prevenciniais klausimais, solidarumui pabėgėlių perkėlimo srityje, bendradarbiavimo stiprinimui su trečiosiomis šalimis bei išankstinio įspėjimo, pasirengimo ir krizių valdymo mechanizmo diegimui. Išvadose taip pat numatomas lankstesnis finansinių solidarumo priemonių panaudojimas – planuojama, kad naujuose Prieglobsčio ir migracijos bei Vidaus saugumo fonduose turi atsirasti finansavimo procedūros, kurios užtikrintų skubų finansavimą ypatingais atvejais. Įgyvendinant solidarumo priemones, numatytas tvirtesnis Europos prieglobsčio paramos biuro ir ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) bendradarbiavimas.

Briuselyje susirinkę ES šalių vidaus reikalų ministrai taip pat aptars Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos, Šengeno informacinės sistemos SIS II, nelegalios imigracijos klausimus bei Graikijos nacionalinį prieglobsčio ir migracijos valdymo planą.

Vidaus reikalų ministerija