Ekscelencija prezidente, verslo lyderiai, ponios ir ponai, Leiskite man pradėti nuo ekskurso į mūsų istoriją. Tiek Lietuvos, tiek ir Baltarusijos valstybingumas remiasi turtingu europietišku istoriniu palikimu, daugiakultūrėmis ir daugiakonfesinėmis tradicijomis. Kaip žinia, būtent bendroje mūsų kartu su Lenkija valstybėje gimė pirmoji Europos Konstitucija, sukurta daug unikalių istorijos ir kultūros paminklų, kuriuos išsaugoti ir pristatyti  mūsų pačių žmonėms ir pasauliui yra bendras uždavinys.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ilgai buvo Vakarų Europos kultūros ir tradicijos forpostas, tačiau dėl vidinio susiskaldymo ir išorinių jėgų tarpusavio susitarimų ilgam išnyko iš pasaulio žemėlapio. Lietuvių ir baltarusių tautoms teko skaudūs likimo smūgiai, lemtis pergyventi besikeičiančias okupacijas, priespaudas, trėmimus ir bandymus asimiliuoti. Istorijos pamokas turime įvertinti ir iš jų mokytis dėdami pagrindus taikiam tautų sugyvenimui ir kaimynystei mūsų regione. Po šimtmečius trukusių išbandymų Lietuva ir Baltarusija vėl tapo laisvos ir nepriklausomos. Lietuvos žmonės nusprendė žengti Euroatlantinės integracijos keliu, sugrįžo į Europos valstybių šeimą. Šiandien jau galime konstatuoti, kad šie Lietuvos žingsniai buvo teisingi. Euroatlantinės integracijos plėtra į Rytus leido išplėsti saugumo ir stabilumo erdvę visame mūsų regione, taip pat ir į Baltarusiją. Mes Baltarusiją regime savo ateitį kuriančią padalijimus įveikusioje Europoje. Naudodamasis proga, noriu pasveikinti Baltarusiją tapus Baltijos Jūros Valstybių Tarybos stebėtoja. Šiais metais pirmininkaudami BJVT esam pasirengę tartis dėl bendros vizijos, kurioje Baltarusija būtų svarbi jungtis tarp Baltijos ir Juodosios jūrų regionų.

Švęsdami Berlyno sienos griuvimo jubiliejų turime ieškoti bendradarbiavimo galimybių, peržengiančių dabartines Europos Sąjungos sienas, sudaryti sąlygas laisvam prekių, paslaugų ir žmonių judėjimui. Simboliška būtų pradėti nuo Šengeno vizų kainos Baltarusijos žmonėms sumažinimo.

 Tikiu, kad pastaruoju metu intensyvėjantis Baltarusijos ir Europos Sąjungos dialogas yra galimybė mums visiems. Kartu tai ir testas – kaip šia galimybe pasinaudosime. Baltarusijos valdžia žengė keletą žingsnių sudariusių šiek tiek geresnes prielaidas pilietinei visuomenei veikti ir tai atvėrė galimybę Europos Sąjungos–Baltarusijos dialogui prasidėti. Visavertė partnerystė su Europos Sąjunga, kurioje laikomasi įstatymo viršenybės, veikia demokratinės daugiapartinės politinės sistemos, kurioje visuomenė turi garantuotas pilietinės saviraiškos teises bei užtikrinama žiniasklaidos laisvė, taps įmanoma tada, kai tokie principai ir vertybės įsivyraus ir mūsų kaimyninėje šalyje. Tikra partnerystė yra dviejų pusių, dviejų partnerių tikras tarpusavio įsipareigojimas. Europos Sąjunga yra ne vieną kartą įrodžiusi, kad savo įsipareigojimus įvykdo. Linkiu Baltarusijos valdžiai artimiausiu metu įrodyti savo įsipareigojimus vienam iš esminių „Rytų partnerystės“ principų – bendroms demokratinėms vertybėms.

 Esu įsitikinęs, kad Baltarusijos tikra partnerystė su Europos Sąjunga suteiktų naujų galimybių ir Europos Sąjungos dialogui su Rusija. Tikime ir nuolat pabrėžiame, kad saugi ir stabili kaimynystė Rusijai yra ne mažiau svarbi nei Europos Sąjungai. Geri, partneriški, aiškiais principais paremti Rusijos ir jos kaimynių santykiai būtų svarbi XXI amžiaus Europos saugumo architektūros dalis.

 Noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai vystosi dinamiškiau. Bendradarbiaujame sienos apsaugos, ekonomikos, energetikos, transporto, turizmo, kultūros ir paveldo srityse, ruošiamės kartu aktyviai dirbti Rytų partnerystės programoje. Neturime pamiršti ir mūsų šalių teritorijose gyvenančių tautinių mažumų užtikrinant joms galimybes mokytis, išpažinti religiją ir puoselėti kultūrinį paveldą tautinėmis kalbomis.

Ponios ir ponai, Pastarųjų metų Lietuvos ir Baltarusijos verslo ryšių dinamika – įspūdinga. Ne mažiau ambicingi ir planai, kurių įgyvendinimą pristabdė ekonominė krizė. Noriu pakartoti – „pristabdė“, nes šiandieninis Verslo Forumas teikia pagrįstų vilčių grįžti prie ambicingų planų. Viliuosi, kad šis forumas suteiks postūmį Lietuvai tapti Baltarusijos verslo vartais į Europos Sąjungą, o Europos Sąjungos šalims Lietuvos verslas padės įžengti ir dirbti Baltarusijoje bei tolimesnėse rytų rinkose.

Abiejų šalių Vyriausybės turi susitarti, jog svarbiausias mūsų uždavinys – padėti apsaugoti mūsų verslą nuo neigiamos krizės įtakos, jokiu būdu nebandant spręsti savo problemų protekcionistinėmis priemonėmis kaimynų sąskaita. Sudarykime verslui sąlygas – ir verslas pats suras būdų jomis pasinaudoti.

Pasaulinės ekonomikos realijos reikalauja naujų, nestandartinių sprendimų viešajame ir verslo sektoriuose. Glaudesnis bendradarbiavimas, kooperacija, greitesnis reagavimas į aplinkos pokyčius reikalauja ieškoti naujų rinkų ir bendradarbiavimo galimybių. Lietuvos verslui Baltarusijos rinka darosi vis įdomesnė, tai liudija įkurta Lietuvos – Baltarusijos verslo taryba, didžiulis susidomėjimas privatizacijos ir investicijų programomis Baltarusijoje.

 Baltarusijos aktyvus įsitraukimas į „Rytų partnerystę“ sukuria prielaidas verslui tikėtis verslo ir investicijų sąlygų šioje šalyje, kurios artėtų link Europos Sąjungos standartų. Esant poreikiui, Lietuva yra pasirengusi pasidalinti savo sukaupta patirtimi, padėti pritaikyti teisinę aplinką, sudarant sąlygas pritraukti verslą ir investicijas. Suprantama, siekiant plėsti saugumo ir bendradarbiavimo erdvę partnerystės rėmuose turime orientuotis ne tik į infrastruktūros, ekonomikos ir kokybės standartų diegimo projektus, bet ir demokratizacijos bei žmoniškųjų ryšių vystymo platformas. Rytų partnerystė – tai šansas visai Baltarusijos visuomenei įsijungti į Europos vienijimosi procesą.

 Viena iš svarbiausių mus siejančių ekonominių jungčių – tranzitas. Prekių ir krovinių tranzitas turi didelį potencialą vystytis tiek per Lietuvą ir Baltarusiją – į Rytų Europos, Vidurio Azijos valstybes, tiek ir į Skandinaviją ir Vakarų Europą. Tikiuosi, netrukus Lietuvoje vyksiantis Azijos – Europos (ASEM) valstybių transporto verslo forumas įrodys, kad senųjų Aziją ir Europą siejusių prekybos ir tranzito kelių atgaivinimas nėra tik fantazija. Jau veikiantys projektai „Vikingas“ ir „Merkurijus“ yra pirmi egzistuojančio didžiulio potencialo pavyzdžiai.

Taip kaip Vilnių galime vadinti ne tik Europos ir Lietuvos bet ir baltarusių kultūros istorine sostine, taip ir Klaipėda yra ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos jūros vartai.

Mūsų regiono šalys susiduria ir su iššūkiais energetikos srityje: energijos išteklių tiekimo sutrikimais ir ne visada skaidria energetikos išteklių kainodara, taigi bendradarbiavimas energetikos srityje – neišvengiama būtinybė. Lietuvai svarbu užsitikrinti patikimą elektros energijos tiekimą po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009 m. pabaigoje. Lietuvos interesas yra jau nuo 2010 metų sukurti realiai veikiančią ir konkurencingą elektros rinką, kurioje dalyvautų  kiek galima daugiau elektros tiekėjų įskaitant ir kaimyninę Baltarusiją. Tikiu, kad elektros energijos importas iš Ukrainos per Baltarusiją praktiškai nereikalaujantis papildomų investicijų bus realizuotas, o susitarimai dėl to bus pasirašyti artimiausiu metu.

Mūsų valstybės, kartu su kitomis regiono partnerėmis, ketina statyti naujas atomines elektrines, todėl bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje yra ypatingai svarbus. Lietuva turi sukaupusi didelę ekspertinę patirtį bei sukūrusi reguliacinę–teisinę bazę branduolinės energetikos srityje. Esame pasirengę pasidalinti šia patirtimi. Nemažiau svarbus yra aplinkosauginis kontekstas. Lietuva ir Baltarusija yra ESPOO konvencijos narės, todėl turėsime glaudžiai bendradarbiauti vertinant AE projektų poveikį aplinkai. Lietuvos visuomenei rūpi, kad Baltarusijos AE projektas būtų įgyvendintas remiantis tarptautiniais branduolinės saugos bei aplinkosauginiais standartais, egzistuojančių konvencijų reikalavimais. Be abejo taip pat rūpi ir tai – ar tikrai tokią elektrinę būtina statyti tik 50 km atstumu nuo Vilniaus.

Baigdamas savo kalbą nuoširdžiai sveikinu visus Jus surinkusius į Vilniuje, Europos kultūros sostinėje prasidedantį Lietuvos – Baltarusijos tarptautinį ekonominį forumą. Tikiu, kad tai taps svarbiu ir reikšmingu žingsniu plėtojant tikrą partnerystę, paremtą bendrais interesais, bendromis vertybėmis, bendra istorija ir bendra ateitimi.