Ateinantis pirmadienis, gegužės 21-oji, saugomų teritorijų specialistams bus svarbesnis už įprastą savaitės dieną, nes tądien sukanka 20 metų, kai buvo padėtas vienas kertinių akmenų siekiant ES šalyse išsaugoti pažeidžiamas, nykstančias bei retas rūšis ir natūralias buveines – priimta Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva. Palyginti netolimoje praeityje daug dėmesio buvo skiriama atskirų nykstančių rūšių ir individų apsaugai, tačiau didėjant aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui suprasta, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis visų pirma reikia saugoti jų gyvenamąją aplinką – buveinę.

Prieš 20 metų priimta Buveinių direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žalingai naudoti ir sąmoningai trikdyti retas ir nykstančias rūšis, bet ir įpareigoja kiekvieną ES valstybę atrinkti ir apsaugoti svarbiausias natūralių buveinių ir retų bei nykstančių rūšių paplitimo vietas ir nustatyti jose specialias saugomas teritorijas. Pirmiausia tokios teritorijos atrenkamos pagal rūšių ir natūralių buveinių mokslinių tyrimų rezultatus, vėliau oficialūs jų sąrašai siunčiami Europos Komisijai, kuri jas įvertina to biogeografinio regiono mastu. Galiausiai visos saugotinos teritorijos EK sprendimu paskelbiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijomis, o valstybė privalo per šešerius metus jose nustatyti būtinas apsaugos priemones.
 
Lietuvoje, kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, dabar yra atrinktos 406 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jos užima apie 650 tūkstančių hektarų – 10 proc. šalies sausumos ploto. Pagrindinę veiklą saugant europinės svarbos gamtines buveines ir rūšis vykdo saugomų teritorijų direkcijos.
 
Daugumoje valstybinių parkų yra išskirta po kelias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, o kai kuriuose parkuose, pavyzdžiui, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Nemuno deltos, Veisiejų, Kauno marių, Labanoro ir kt. regioniniuose parkuose visa jų teritorija paskelbta svarbia buveinių apsaugai.

Buveinėms apsaugoti skirtos teritorijos, pasak Vidmanto Bezaro, nėra tokios, kur viskas draudžiama. Jose skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti gamtos vertybes.