Vakar tarptautinės 19-osios žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt 2012“ atidarymo išvakarėse LK Kauno įgulos karininkų ramovėje žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vardu vykusiame protokoliniame priėmime dalyvavę svečiai – Latvijos Respublikos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma ir Estijos Respublikos žemės ūkio ministras Helir-Valdor Seeder kartu su Lietuvoje viešinčiu EP Žemės ūkio ir kaimo komiteto pirmininku Paolo De Castro aptarė Bendrosios žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2013 m.

2009 m. rinkimai į Europos Sąjungos Parlamentą (EP) jį suformavo daugiataute, iš 736 narių (27 valstybių) sudaryta asamblėja, kuri atstovauja apie 500 mln. piliečių. Pernai įvykęs Lisabonos sutarties ratifikavimas bei įsigaliojimas, EP suteikė gerokai daugiau galių svarstant ir priimant ES teisės aktus. Iki tol tik patariamojo balso teisę turėjęs EP šiandien įgijo trišalio partnerio vaidmenį, t.y. kartu su Europos Komisija ir Taryba sprendžia įstatymų leidybos ir politikos formavimo klausimus. EP turi teisę prieštarauti teisės akto siūlymui, kuris pažeidžia subsidiarumo (kaip įmanoma labiau atsižvelgti į piliečių nuomonę) principą.
 
Siekdamas atkreipti EP dėmesį į EK formuojamas BŽŪP nuostatas po 2013 m., žemės ūkio ministras K. Starkevičius į „AgroBalt 2012“ parodą oficialaus vizito pakvietė EP Žemės ūkio ir kaimo komiteto pirmininką P. De Castro. Pastarasis svečias dalyvavo ir parodos atidarymo išvakarėse vykusiame tradiciniame trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime, kuriame įprastai aptariamos žemės ūkio aktualijos.

„Manau, kad Jums labai gerai žinomi mūsų siekiai ir nuostatos dėl BŽŪP po 2013 m. Dar kartą reikšdami bendrą trijų Baltijos valstybių požiūrį dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacijos BŽŪP kontekste, tikimės išgirsti Jūsų nuomonę mums aktualiais klausimais“, - sveikindamas garbingą svečią sakė žemės ūkio ministras K.Starkevičius. EP komiteto pirmininkui padėkota už palankią EP praėjusių metų (2011 m. gegužės mėn.) ataskaitą dėl BŽŪP ateities, kuri rėmėsi EK komunikatu. Dabar dedamos viltys į naują EP ataskaitą, kurios pagrindu bus jau EK pateiktų teisinių siūlymų paketas.

„BŽŪP po 2013 m.– toli gražu ne tik Baltijos šalių rūpestis. Šiuo metu vyksta inensyvus darbas su ES šalių įvairiomis institucijomis priimant jų nuomones ir siūlymus šiuo klausimu,– sakė P. De Castro.– Teks ieškoti optimalaus sprendimo, kuriam pritartų ne tik EP, bet ir Komisija bei Taryba. Nors šios trys ES institucijos turi viena kitai padėti ir bendradarbiauti, jau dabar aišku, kad trišalis kompromisas nebus pasiektas lengvai“.

Pasak EP Žemės ūkio ir kaimo komiteto pirmininko, pirminį EP ataskaitos projektą žada suformuoti birželio-liepos mėnesiais. P. De Castro manymu, svarbiausi jų siūlymų aspektai būtų šie: paramos administravimo supaprastinimas, priemonių taikymo lankstumas bei svarūs argumentai dėl teisingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ES šalių žemdirbiams.

„Siūlymai atkreips EK dėmesį į tai, kad dalyvauti „žalinimo“ priemonėje turi ir smulkūs ūkiai. Be to, žalinimo išmokos negali būti susietos su tiesioginėms išmokomis. Priešingu atveju, mes įžvelgiame gresiantį milijardus eurų siekiantį ES paramos lėšų neįsisavinimą. Didžiam mūsų nusivylimui, jie grįžtų į Briuselį“,– įsitikinęs EP atstovas.

Nors diskusijoje su žemės ūkio ministrais apie tiesiogines išmokas po 2013 m. P. De Castro vengė konkretumo ir skaičiais grįstų prognozių, vis dėlto gerų poslinkių ir čia žadėjo: „Manau, kad neišeinant iš BŽŪP numatyto biudžeto rėmų, teisingiau skirstyti tiesiogines išmokas padėtų šalies „pragyvenimo indekas“. Nors šis siūlymas radikaliai padėties nepakeistų, Baltijos šalims tai garanuotų didesnes tiesiogines išmokas“.

BŽŪP po 2013 m. ataskaitą EP žada patvirtinti šių metų gale.