Vakar žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitiko su Airijos žemės ūkio ministerijos delegacija, vadovaujama žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministro Simon Coveney. Apsilankydamas Lietuvoje, ministras užbaigė vizitą po Baltijos valstybes, kurio pagrindinis tikslas – susipažinti su šalių žemės ūkio aktualijomis tam, kad Airijos pirmininkavimo ES Tarybai metu būtų aiškios atskirų šalių žemės ūkio sektoriaus problemos.

„Dauguma žmonių tikisi, kad Airijos pirmininkavimo metu (pirmasis 2013 m. pusmetis) bus galutinai užbaigta Bendrosios žemės ūkio politikos reforma. Tam, kad galėtume efektyviai dirbti, turime būti susipažinę su ES valstybių narių požiūriais į Europos Komisijos pasiūlytą žemės ūkio reformos modelį“, – teigė Airijos ministras S. Coveney.

Neliko ministro nepastebėtos K. Starkevičiaus pastangos uoliai atstovauti Baltijos šalių pozicijas Briuselyje: „Tai, ką jūs, ministre, padarėte žemdirbių labui, atstovaudamas jų pozicijas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, yra išties didelis darbas. Dabar lieka laukti rezultato“. Taip pat ministras pabrėžė, kad Lietuva perims pirmininkavimą ES Tarybai iš Arijos (antrasis 2013 m. pusmetis), tad bendrų sąsajų bei tęstinų darbų yra apstu.

Paklaustas, kokie bendri BŽŪP požiūriai sieja su Lietuva, S. Coveney akcentavo pastangas naujuoju finansiniu laikotarpiu išsikovoti kuo didesnę biudžeto dalį žemės ūkiui. „Jaučiame labai didelį spaudimą dėl žemės ūkio biudžeto mažinimo, – teigė ministras. – Ir Lietuva, ir Airija kartu turi suremti pečius, kad kaimo plėtrai bei tiesioginiai paramai ir toliau būtų skiriamas pakankamas finansavimas, juk nuo to priklausys mūsų žemdirbių ateitis“. Airijos žemės ūkio ministras nuogąstavo, kad jų pirmininkavimo metu gali tekti vesti derybas dėl daugiametės finansinės programos, t.y. ES biudžeto. Priėmus biudžetą, Europos Parlamentas ir ES valstybių vadovai jį detalizuos pagal atskiras sritis, t.y. spręs, koks bus tiesioginių išmokų (TI) paskirstymas tarp valstybių narių, išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą veiklą (vadinamasis „žalinimas“), kokia dalis lėšų atiteks kaimo plėtrai.

Visa žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skiriama suma siekia apie 382 mln. eurų. Tai sudaro tik 37 proc. viso ES biudžeto, tuo tarpu anksčiau šiai sričiai tekdavo net iki 49 proc. I-ajam ramsčiui (tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms) numatoma skirti 73 proc. lėšų, tad II ramsčiui (kaimo plėtrai) tektų 27 proc. lėšų.

Kalbėdamas apie bendras sąsajas ministras taip pat išskyrė ir BŽŪP supaprastinimą: „Priemonės privalo būti paprastos, lengvai įgyvendinamos ir suprantamos ūkininkams“.

„Be abejo, pirmininkavimas nebus lengvas, turėsime reaguoti lanksčiai, įvertinti kiekvienos ES valstybės narės lūkesčius, atsižvelgti į tai, kad šalys turi skirtingą žemės ūkio istoriją, ūkininkavimo modelius ir pan. Vis tik norėčiau pasidžiaugti, kad turime daugiau bendrumų nei skirtumų“, – teigė svečias iš Airijos.

K. Starkevičius pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetines sritis: energetinio saugumo sustiprinimas; efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas; Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES įgyvendinant reformas ir sudarant numatytus susitarimus su ES; išorinių sienų apsaugos stiprinimas.

Esminis klausimas ir pagrindinė tema Lietuvos pirmininkavimo metu žemės ūkio sektoriuje bus, be abejo, BŽŪP reformos pabaiga – pagrindinių reglamentų derinimo baigiamieji darbai. Kol kas neaišku, ką teks spręsti Lietuvai – daug kas priklausys ir nuo to, kokie darbai bus atlikti Airijos, iš kurios perimsime pirmininkavimą.

Aktualiausius BŽŪP derybinius klausimus su Airijos delegacija aptarė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios žemės ūkio politikos strategijos skyriaus vedėjas Vaidotas Ašmonas.

Nors BŽŪP reformos projektuose 2014–2020 m. teigiama, jog ji tarnausianti žemės ūkio produkcijos gamybai, bet skaitant reglamentų projektus, darosi akivaizdu, kad sukama prie žalinimo, prie įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai vykdymo, bet ne prie gamybos rėmimo. Žemės ūkio ministerija bando EK įrodyti, kad mūsų kaimas kitoks, kad vien žalinimo jam neužtenka, kad reikia realiai veikiančių žemės ūkio gamybos paramos priemonių, tačiau norint pasiekti tam tikrų rezultatų visų Baltijos valstybių dar laukia labai įtemptas darbas.

Pirmiausia reikia kalbėti apie išmokų suvienodinimą 1 ha, o tik paskui – apie kitų reikalavimų, tokių, kaip žalinimas, įgyvendinimą. Buvo aptartos ir kitos svarbiausios BŽŪP reformos projekte siūlomos nuostatos, tokios kaip aktyvus ūkininkas, jaunų ūkininkų rėmimas, smulkių ūkininkų schema, susietos su gamyba paramos ribos. Akivaizdu, kad pasiekti paramos gamybai lengva nebus, tam reikia visų šalių žemdirbių, administruojančių ir kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimo.

Kaimo plėtros tikslai išlieka panašūs, kaip ir dabartiniame laikotarpyje: žemės ūkio konkurencingumo didinimas; tausus gamtos išteklių valdymas ir klimato politikos tikslų siekimas; subalansuota teritorinė kaimo vietovių plėtra. Net keli kaimo plėtros prioritetai skiriami „žaliajai“ politikai įgyvendinti.

Reglamento projekte numatyta galimybė į kaimo plėtros programas įtraukti tematines paprogrames, kurios būtų nukreiptos į specialius šalių poreikius, o ypač į tokias sritis, kaip jaunieji ūkininkai, smulkūs ūkiai, trumpo tiekimo grandinė.

Abiejų šalių ministrai juokavo, kad sieja ne tik bendros žemės ūkio temos, ne mažiaus svarbus siejantis aspektas ir socialinis – juk Airiją galima vadinti kone didžiausia lietuvių bendruomene užsienyje. „Tikiuosi, kad lietuvaičiai, iš jūsų pasisėmę ūkininkavimo patirties, čia, savoj šaly kurs gražią ateitį, gal, pavyzdžiui, užsiims tokiu populiariu jūsų šalyje verslu – avinininkyste“, – juokavo K. Starkevičius.

Lietuvos Respubliko žemės ūkio ministerija