Europos Komisija sausio 19 d. ES šalims narėms pateikė svarstyti naująją Gyvūnų gerovės strategiją. Pastarasis dokumentas turėtų pratęsti ir praplėsti 2006–2010 m. nuostatas. Naujoji strategija bus įgyvendinama artimiausius ketverius metus (2012–2015 m.). Ko tikėtis iš šio dokumento šalyje žemės ūkio paskirties gyvūnus laikantiems ūkininkams teiravomės Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakingų specialistų, Copa-Cogeca (Briuselis) darbo grupės „Gyvulių sveikata ir gerovė“ eksperto.

Ūkininkavimo tikslais ES laikoma apie du milijardai paukščių (mėsinių viščiukų, vištų dedeklių kalakutų, ančių, žąsų) ir trys šimtai milijonų žinduolių (karvių, kiaulių, avių ir kt.). ES gyvulininkystės sektoriaus metinė vertė yra apie 150 mlrd. EUR. Sąjunga gyvūnų gerovei kasmet vidutiniškai skiria 70 mln. EUR, iš kurių dalis pagal kaimo plėtros programas atitenka ūkininkams kaip gyvūnų gerovės išmokos. Kita dalis skiriama su gyvūnų gerove susijusiai veiklai, t.y., moksliniams tyrimams, ekonominei analizei, ryšiams, mokymui ir švietimui ir pan.
 
„2006–2010 m. Gyvūnų gerovės strategijoje buvo numatyti gyvūnų gerovės reikalavimai vištoms dedeklėms ir broileriams, kiaulėms, veršeliams, visiems skerdžiamiems, žudomiems gyvūnams, reikalavimai transportuojamiems (vežamiems) gyvūnams. Naujoji strategija (2012–2015 m.) numato reikalavimus žuvims, galvijams ir arkliams. Vertinant dokumentą iš esmės matyti, kad svarstymui pateikta naujoji Gyvūnų gerovės strategija supaprastina reikalavimus ir orientuojasi į bendrą gyvūnų gerovės kokybės rezultatą, bet ne aklą gerovės taisyklių taikymą. Naujoji strategija bus privaloma ne tik ES šalims narėms, bet ir trečiosioms šalims, plėtojančioms prekybinius ryšius su Sąjunga“,– naująjį dokumentą komentuoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Pasak jos, ūkininkai, kurie pasirinks gyvulininkystėje taikyti standartus, viršijančius atitinkamus privalomuosius standartus gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, ateityje galės pretenduoti į paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
 
K. Paliutienės nuomone, šalyje laikomų žemės ūkio gyvūnų gerovė užtikrinama optimaliai – gyvuliai suženklinti, vykdomos ligų prevencinės ir kontrolės programos, laikomasi ir ES, ir nacionalinių teisės aktų: „Esama padėtis gyvūnų gerovės srityje demonstruoja mūsų šalies kultūriną ir požiūrį į mus supančią aplinką“.
 
Gyvūnų gerovės kontrolę vykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pozityviai vertina Lietuvoje laikomų žemės ūkio gyvūnų gerovę. „Lietuva daugeliu atvejų gali būti pavyzdžiu kitoms ES šalims dėl gyvūnų gerovės reikalavimų taikymo žemės ūkio srityje. Žinoma, kartas nuo karto pasitaikantys pažeidimai nelieka nepastebėti visuomenės, todėl šiuo atveju labai tiktų posakis, kad šaukštas deguto vis pagadina medaus statinę.  Reti, bet negatyvūs atvejai ilgam įsirėžia į visuomenės atmintį“,– sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Giedrius Blekaitis. Pasak pareigūno naujoji gyvūnų gerovės strategija turėtų padėti išvengti painiavos ne tik dėl šiuo metu daug aptariamų vištų dedeklių laikymo sąlygų (ne visos šalys įgyvendino ES direktyvą, tarp jų ir kaimynės – Latvija, Lenkija), bet ir laisviau traktuoti iki šiol galiojančius reikalavimus dėl transportavimo. Pavyzdžiui, ES teisės aktai leidžia gyvūnus transportuoti temperatūrai esant nuo 0 iki 30 (+/-6) laipsnių. Remiantis jais, šiandien transportuoti gyvulių prie –7 laipsnių šalčio būtų gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimas. Naujoji strategija leis išvengti tokios painiavos.
 
„Posėdžiuose daug diskutuojame dėl ES šalių narių gyvūnų gerovės teisės aktų interpretavimo. Naujasis dokumentas turėtų būti konkretesnis,– Gyvūnų gerovės strategiją 2012-2015 m. komentuoja Copa-Cogeca darbo grupės „Gyvulių sveikata ir gerovė“ ekspertė veterinarijos gydytoja Vytautė Matusevičienė (Lietuvos ožkų augintojų asociacija).– Apskritai, mūsų posėdžiuose daugiau kalbama apie senųjų ir naujųjų šalių bendrumus atitinkant gyvūnų gerovės standartus. Nors įvardyti ryškių gyvūnų gerovės taikymo pirmūnų ES nesiimčiau, manau, kad mūsų ūkininkai drąsiai gali būti priskirti prie šios srities pirmaujančiųjų“.
 
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia Gyvūnų gerovės įstatymo projektą. „Rengiamo įstatymo tikslas – naujai apibrėžti valstybinių institucijų bei savivaldybių kompetenciją gyvūnų gerovės srityje, sudaryti galimybes gyvūnų globėjams veikti, prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo, nustatyti veiksmus, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, užtikrinti be priežiūros paliktų gyvūnų gerovę ir apsaugą, nustatyti jų populiacijos mažinimo priemones, numatyti privalomą visuomenės švietimą gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, užtikrinti teisinį reguliavimą, dėl privalomo gyvūnų augintinių (kačių, šunų, šeškų) registravimo ir ženklinimo, gyvūnų veisimo, dresavimo, naudojimo cirkuose, zoologijos soduose ir kt. Naujasis įstatymas būtų suderintas ne tik su ES teisės aktais, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiais gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus“,– informuoja Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė K. Paliutienė.

Žemės ūkio ministerija