Ūkio ministerija, siekdama užtikrinti, kad vykdant viešuosius pirkimus valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos būtų panaudotos efektyviai, ragina perkančiąsias organizacijas aktyviau pasinaudoti nustatytomis apsaugos nuo nepagrįstų tiekėjų skundų ir turtinių interesų apsaugos priemonėmis.

Praktikoje perkančiosios organizacijos neretai kelia problemą, kad tiekėjai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, reikšdami nepagrįstus skundus, kurie užvilkina viešųjų pirkimų procedūras, o tai stabdo investicinių projektų įgyvendinimą, kelia ES paramos lėšų praradimo grėsmę.

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad byloje dalyvaujantis asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šiopatirtus nuostolius. Teismas, nustatęs tokius piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.

Šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ūkio ministerija, ieškodama minėtų problemų sprendimo būdų, atliko viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos funkcionavimo Lietuvoje tyrimą, kuris parodė, kad šiomis apsaugos priemonėmis pasinaudojama itin retai. Pavyzdžiui, tik 6 bylose iš 60, kuriose taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo prašoma nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Statistinių duomenų analizė taip pat atskleidė, kad nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 2 d. apygardų teismams iš viso pateikta 311 ieškinių dėl viešųjų pirkimų, o juos nagrinėjant 60 bylų buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Tai reiškia, kad viešojo pirkimo procedūros galėjo būti stabdomos apie 104 dienas, nes būtent tiek vidutiniškai truko bylų, kuriose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimas. Teismams išnagrinėjus viešųjų pirkimų bylas dėl įvairių priežasčių buvo atmestas 91 ieškinys. Taigi, teismai netenkino apie 30 procentų tiekėjų skundų, tarp kurių tikėtina buvo ir nepagrįstų ieškinių. Bylose, kuriose ieškiniai atmesti, viešųjų pirkimų procedūros taip pat buvo stabdomos – jose laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 26 atvejais.

Analizės rezultatai pateikti Ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/problematika/index.php/.

Ūkio ministerija