Pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus Belgijos, Vokietijos ir Lietuvos tyrimo institutų renginyje birželio 18 d. Briuselyje, Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis pabrėžė, kad Lietuvai, daug gaunančiai iš ES, tai proga įnešti indėlį į bendrą ateitį, o drauge – galimybė tapti geriau matomai ir parodyti, kad gali vadovauti teisėkūros procesui taip pat veiksmingai kaip ir kitos ES narės.

„Lietuvai teks didžiausias tarp iki šiol pirmininkavusių šalių teisėkūros darbo krūvis. Mes esame pasirengę dirbti su visomis iniciatyvomis, bet turime išskirti aiškius prioritetus. Telksime pastangas tose srityse, kurioms politinę pirmenybę teikia Europos Sąjunga, ir ten, kur galima tikėtis konkrečių rezultatų“,– sakė R. Karoblis.

Lietuvos nuolatinis atstovas ES teigė, kad norint rezultatų, artėjant Europos Parlamento rinkimams, būtina užtikrinti visų ES institucijų bendradarbiavimą.

„Pirmininkaujanti šalis yra pasirengusi dalytis sėkmės vaisiais su visomis institucijomis. Bet taip pat norime, kad visos institucijos jaustų ir bendrą atsakomybę“,– teigė R. Karoblis.

Pristatydamas renginį, Europos Parlamento narys Markusas Ferberis sakė, kad pirmininkaudama Lietuva galės rodyti pavyzdį kaip šalis, kurios ekonomikos augimas yra vienas iš sparčiausių ES ir kuri sugebėjo pastaruoju metu sumažinti jaunimo nedarbą.

„Kol ES ekonomika neauga, negalime sakyti, kad krizė baigėsi. Europos Sąjunga daug padarė, kad užtikrintų finansų discipliną ir priimtų taisykles viešiesiems finansams tvarkyti. Bet dabar turime užtikrinti, kad taisyklių bus laikomasi, ir pirmininkaudama Tarybai Lietuva tam skirs daug dėmesio“,– teigė R. Karoblis.

Lietuvos nuolatinis atstovas ES sakė, kad daugiametis ES biudžetas 2014–2020 m. yra vienas iš pagrindinių pirmininkavimo uždavinių. Pasak R. Karoblio, reikia tikėtis, kad iki birželio 30 d. pirmininkaujanti Airija pasieks politinį sutarimą su Europos Parlamentu, ir Lietuva galės sutelkti pastangas priimti daugiau kaip 70 teisės aktų, kurių reikia, kad pinigai nuo kitų metų pasiektų ES finansuojamas iniciatyvas.

R.Karoblis pabrėžė, kad Lietuva pritaria Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės ir remdamasi tai rekomenduojančiomis Europos Komisijos išvadomis tęs ligšiolinių ES pirmininkių darbą siekdama sėkmės, tačiau pripažino, kad derybų rezultatams gali atsiliepti politinė atmosfera.

Konferenciją „ES dienotvarkė per Lietuvos pirmininkavimą surengė Vokietijos fondas „Hanns Seidel Stiftung“, Belgijos ir Lietuvos tyrimų centrai „Centre for European Studies“ ir Demokratinės politikos institutas, joje taip pat kalbėjo Europos Parlamento narė Radvilė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius. Tokios konferencijos rengiamos kiekvienos ES Tarybai pirmininkaujančios šalies prioritetams pristatyti.

Lietuvos nuolatinė atstovybė ES