Oficialaus atsakomojo vizito į Rumuniją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Rumunijos Prezidentu Traianu Basescu. Prezidentai aptarė pasirengimą deryboms dėl naujos ES finansinės perspektyvos, šalių energetiniam saugumui ir savarankiškumui svarbius projektus bei galimybes stiprinti Lietuvos ir Rumunijos ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius.

Prezidentų susitikime pabrėžta politinio stabilumo, finansinės drausmės ir kovos su korupcija svarba.

„Politinis ir finansinis stabilumas - būtina sąlyga sėkmingai šalies raidai. Valdžių negebėjimas susitarti dėl svarbiausių darbų - prarastos šalies vystymosi galimybės. Todėl ir Lietuvai, ir Rumunijai svarbu priimti finansinės drausmės įsipareigojimus, išlaikyti politinį stabilumą ir tęsti strateginius projektus", - teigia šalies vadovė.

Būtent politinis stabilumas, pasak Prezidentės, padėjo Lietuvai greičiau įveikti sunkmetį ir užsitikrinti vieną sparčiausių ES ekonomikos augimą. Pagal ES paramos įsisavinimo tempus Lietuva taip pat yra viena iš ES lyderių ir yra pasirengusi padėti Rumunijai pasidalindama savo patirtimi. Lietuva jau įsisavino apie 50 procentų visos ES paramos, o Rumunija tik 15.

Šalies vadovės teigimu, ES parama labai svarbi po krizės atsitiesiančioms šalims. Tačiau Rumunija dėl dažnos valdžių kaitos negali efektyviai pasinaudoti narystės ES teikiamais privalumais. Per pusmetį šalyje pasikeitė trys premjerai. Politinis stabilumas, atsakingas elegsys su finansais ir darbų tęstinumas ekonomikos augimui - būtinos sąlygos.

Prasidedančiose derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos skirstant ES biudžeto lėšas 2014-2020 metams Lietuvos ir Rumunijos vadovai bendromis jėgomis sieks teisingesnio ES išmokų skirstymo naujųjų ir senųjų šalių ūkininkams ir diskriminacinių struktūrinės paramos apribojimų panaikinimo.

Lietuva ir Rumunija taip pat bendradarbiaus siekdamos greitesnio ES regionų energetinės izoliacijos panaikinimo, energetinio ir branduolinio saugumo klausimais bei užsitikrinant alternatyvų dujų tiekimą.

Per Rumuniją eisiantis Pietų Europos dujų koridorius ir Nabuko dujotiekis gali atverti naujas dujų importo galimybes Lietuvai.

Pavakare Prezidentė Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimo galimybes aptars su Rumunijos Ministru Pirmininku Victoru Ponta bei Senato Pirmininku Crinu Antonescu.

LIETUVĄ IR RUMUNIJĄ VIENIJA BENDRI TIKSLAI ES IR NATO

Į Rumuniją oficialaus atsakomojo vizito išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Rumunijos Parlamento Pirmininku Crina Antonescu ir Ministru Pirmininku Victor Ponta, su kuriais aptarė dvišalius santykius, derybas dėl naujos ES finansinės perspektyvos, Europos ekonominę padėtį, energetinio saugumo klausimus ir bendradarbiavimą NATO.

„Rumunija yra svarbi Lietuvos partnerė ES ir NATO. Mus sieja bendri tikslai derybose dėl naujosios ES finansinės perspektyvos. Susiduriame su tokiais pat energetikos iššūkiais. Veikdami kartu, bendradarbiaudami ir koordinuodami savo pozicijas geriau apginsime mūsų šalių interesus", - sakė Prezidentė.

Derybose dėl ES finansinės perspektyvos Lietuva ir Rumunija kartu sieks, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos naujųjų ir senųjų šalių ūkininkams būtų skirstomos teisingai ir nebūtų taikomi diskriminaciniai struktūrinės paramos apribojimai.

Susitikimuose su Rumunijos Vyriausybės ir Senato vadovais taip pat pabrėžta finansinės drausmės, atsakingos fiskalinės politikos ir politinio stabilumo svarba įveikiant sunkmetį ir užtikrinant darnia valstybės raidą.

Pasak šalies vadovės, energetinis saugumas yra abiejų šalių iššūkis. Nuo monopolinio dujų tiekėjo priklausomos Lietuva ir Rumunija siekia, kad būtų panaikinta ES regionų energetinė izoliacija, užtikrintas alternatyvus energijos tiekimas ir sukurta vieninga ES energetikos rinka. Susitikimuose aptartos apsirūpinimo pigesnėmis dujomis galimybės, tokios kaip SGD terminalų statybos, per Rumuniją eisiančio pietinio Europos dujų koridoriaus ir Pietų Kaukazą su ES sujungsiančio „Nabuko"dujotiekio perspektyvos. Taip pat aptarti Lietuvos ir Rumunijos atominės energetikos projektai.

Lietuvos vadovės teigimu, tai, kad atominę energetiką plėtoja net ir ribotas finansines galimybes turinčios šalys rodo, kad ši energijos forma ir ateityje išliks viena pigiausių.

Lietuvos vadovė taip pat padėkojo Rumunijai už politinę paramą pratęsiant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir pakvietė Rumunijos ekspertą prisijungti prie Lietuvoje įsikūrusio NATO energetinio saugumo centro veiklos.