Premjeras A. Kubilius pristatys Lietuvos pozicijas Europos Vadovų Taryboje
Atnaujinta 2008-12-11
Šiandien prasidedančioje Europos Sąjungos (ES) Vadovų Taryboje daug dėmesio planuojama skirti energetikos ir klimato kaitos klausimams. Lietuva siekia atkreipti kitų valstybių narių dėmesį į išskirtines mūsų valstybės aplinkybes, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu ir dėl jo išaugsiančiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Lietuva taip pat siekia specialaus kompensacinio mechanizmo, kuris leistų sušvelninti dėl šių priežasčių galinčias kilti ekonomines ir socialines problemas.
„Džiaugiuosi, kad ir Europos Komisija, ir ES pirmininkaujanti Prancūzija supranta padėtį, kurioje atsidurs Lietuva uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Šį klausimą ir klimato kaitos paketo svarbą visai Europos Sąjungai išsamiai aptarėme susitikime su Europos Komisijos pirmininku Jose Manuel Barroso. Tikiuosi, kad šiandien bus pasiūlyti mūsų šaliai priimtini kompromisiniai sprendimai ir Lietuva galės paremti klimato kaitos paketą“, – sako Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Šios Europos Sąjungos Vadovų Tarybos metu bus siekiama bendro ES valstybių narių sutarimo dėl energetikos ir klimato kaitos teisės aktų paketo. Bendras visų ES šalių sutarimas šiuo klausimu sustiprintų ES pasaulinę lyderystę kovos su klimato kaita srityje. ES yra įsipareigojusi iki 2020 m. 20 proc. (lyginant su 1990 m. lygiu) sumažinti šiltnamio efekto dujų išmetimus, 20 proc. padidinti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
Europos Sąjungos Vadovų Taryboje be energetikos ir klimato kaitos, svarstomi padėties ekonomikos ir finansų rinkose, Lisabonos sutarties ratifikavimo, išorės santykių ir saugumo klausimai.
Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai posėdyje svarstys Europos Komisijos pateiktą Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Jo įgyvendinimui siūloma skirti mažiausiai 1,5 proc. viso Europos Sąjungos BVP (t.y. apie 200 mlrd. eurų), panaudojant nacionalinių biudžetų ir ES biudžeto ir Europos investicijų banko lėšas.
Lietuva pritaria Europos Komisijos siekiui skatinti Europos ekonomikos atsigavimą ir tuo pačiu laikosi nuomonės, kad svarbu koordinuoti ekonominės krizės įveikimo veiksmus tarp šalių, tačiau konkrečius krizės įveikimo veiksmus kiekviena valstybė turėtų pasirinkti pati pagal savo situaciją. Mūsų šalis itin remia Europos ekonomikos atgaivinimo plane pateiktą siūlymą papildomai skirti 5 mlrd. eurų (perskirstant nepanaudotas ES biudžeto lėšas) plačiajuosčio ryšio ir Europos europinių energetikos tinklų infrastruktūros projektams finansuoti. Tai padėtų spręsti problemas su kuriomis susiduria tokios energetiškai izoliuotos valstybės kaip Lietuva.
Lietuva palaiko Europos Vadovų Tarybos posėdyje svarstomus dvišalių santykių su Rytų kaimynėmis stiprinimo iniciatyvas bei sveikina Europos saugumo strategijos peržiūros procesą. Rytų Partnerystės iniciatyva skirta dvišaliams santykiams gilinti su šešiomis kaimynėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova, Ukraina ir Baltarusija (kai pastaroji atitiks reikalavimus). Su jomis siūloma sukurti laisvosios prekybos erdves, lengvinti vizų režimą, laipsniškai naikinti vizų mokestį. Be to, planuojama, kad ES valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtins deklaraciją dėl Europos gynybos ir saugumo politikos.
Europos Sąjungos Vadovų taryboje taip pat bus siekiama įvardinti Lisabonos sutarties ratifikavimo nesėkmės Airijoje sprendimo būdus ir numatyti tolesnius bendrus veiksmus.
Į Vilnių Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius grįš penktadienį vakare.
