Seimas, 81 parlamentarui balsavus už ir 8 susilaikius, priėmė įstatymo „Dėl 2011 m. Kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199/es, kuriuo iš dalies keičiamas sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, ratifikavimo“ projektą Nr. XIP-3638(2).

Kaip pažymima projekto aiškinamajame rašte, sprendimas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryboje 2010 m. spalį pasiektą susitarimą, numatantį, jog valstybės narės nustatytų nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, dar vadinamą Europos stabilumo mechanizmu, (toliau – ESM) euro zonos kaip visumos finansiniam stabilumui apsaugoti. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pakeitimas sukuria teisinį pagrindą ES valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, nustatyti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos finansiniam stabilumui apsaugoti. Jis bus skirtas reaguoti į tokius rizikos atvejus, su kuriais susidurta 2010 m., ir padėtų išsaugoti pačios ES ekonominį ir finansinį stabilumą.

Pasak projektą Seimui pristačiusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, numatoma, kad pagrindinė ESM funkcija bus mobilizuoti finansinius išteklius ir suteikti finansinę pagalbą eurozonos valstybėms, joms susidūrus su sunkumais skolinantis finansų rinkose. ESM kapitalas sudarytų 700 mlrd. eurų.

Priimtu sprendimu SESV 136 straipsnis papildomas 3 dalimi, kuri skelbia: „Valstybės narės, kurių valiuta yra euras, gali nustatyti stabilumo mechanizmą, kuris bus naudojamas kilus būtinybei euro zonos kaip visumos stabilumui apsaugoti. Bet kokios reikiamos finansinės paramos pagal šį mechanizmą teikimui bus taikomos griežtos sąlygos.“

„Ši dalis sukuria aiškų teisinį pagrindą ESM, kuris būtų įsteigtas euro zonai jos valstybių narių susitarimu. ESM paramos besikreipiančioms euro zonos valstybėms užtikrintų skolinimąsi mažesniais kaštais, su sąlyga, kad jos vykdys tam tikras fiskalinės konsolidacijos priemones. Galimybė gauti tokią finansinę paramą būtų suteikta laikantis griežtų sąlygų pagal makroekonominio koregavimo programą ir atsižvelgiant į griežtos valstybės skolos tvarumo analizės, kurią Europos Komisija atliktų kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir bendradarbiaudama su Europos centriniu banku, rezultatus. Nepaisant to, kad finansines problemas euro zonoje pirmiausia turi spręsti pačios euro zonos valstybės narės ir ESM nebus taikomas euro zonai nepriklausančioms ES valstybėms narėms, euro zonos stabilumu turėtų būti suinteresuotos visos ES valstybės narės“,– teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Numatoma ESM veiklos pradžia – 2013 m. sausio 1 d.

Seimo viešųjų ryšių skyrius