Komunikate, kuris buvo pristatytas atvykusiems į Vilnių Europos Komisijos bei devynių Europos šalių atstovams, pažymima, kad yra būtina atgaivinti ES geležinkelių rinką ir didinti jos efektyvumą nacionaliniu, europiniu lygiu, tiek ir bendrai viso geležinkelių transporto sektoriaus mastu.   

 

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ir Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, EK viceprezidentas Jacques Barrot. Pranešimus skaitė  Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrai, Estijos, Lenkijos ir Suomijos susisiekimo ministerijų atstovai, aukšto rango Europos geležinkelių ir infrastruktūros kompanijų bendrijos vadovai, Vokietijos bei Lenkijos  geležinkelių, Europos investicijų banko atstovai.

 

Prezidentas Valdas Adamkus savo sveikinimo kalboje pažymėjo, kad būtina plėtoti „Rail Baltica“ projektą, nes jis turės milžinišką poveikį Baltijos šalių ir Lenkijos  integracijai į Europos Sąjungą. Pasak jo, šio projekto reikšmė – ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė – socialinė. „Rail Baltica“ - tai mūsų indėlis į Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą. Ši labiausiai į Rytus nutolusi ES geležinkelio linija bus pagrindinė jungtis tarp Europos ir Azijos šalių, skatinsianti prekybinius ryšius“,- sakė prezidentas Valdas Adamkus. Jis taip pat pažymėjo, kad transporto sektorius – vienas iš sparčiausiai šiuo metu besiplėtojančių Lietuvos ūkio šakų, o jo plėtra – būtina sąlyga norint, kad Lietuva sėkmingai konkuruotų pasaulinėje rinkoje.

 

Premjeras Gediminas Kirkilas pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti projektą „Rail Baltica“. „Rail Baltica“ – tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos prioritetas, pagerinsiantis susisiekimą tarp Baltijos šalių, ES, Rusijos ir Centrinės Azijos valstybių. Galima konstatuoti, kad politinis susitarimas dėl to, kad „Rail Baltica“ pradėtų veikti iki 2013 metų, šiandien jau yra pasiektas“,- sakė premjeras.

 

EK viceprezidentas Jacques Barrot  pažymėjo, kad „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas - istorinis žingsnis. Pasak jo, „Rail Baltica“  turi potencialą tapti nauja didžiąja Europos transporto ašimi. „Nuveikta jau tikrai daug, bet noriu paskatinti visas suinteresuotas valstybes imtis kitų būtinų veiksmų, kad šis projektas būtų įgyvendintas“,- sakė EK viceprezidentas. Jis taip pat pažymėjo, kad ES pasirengusi prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo finansiškai bei pasidalinti ilgamete panašių stambių projektų įgyvendinimo patirtimi. 

 

 

„Rail Baltica“ – ne tik geležinkelių infrastruktūros projektas, kuriam įgyvendinti skiriame dideles pastangas. Tai - ir mūsų šalių bei viso regiono keleiviai, tai - ir krovinių srautai, kurių mobilumo bei vežimo kokybę būtina užtikrinti kiek galima greičiau. Mūsų tikslas – jau šiandien veikiantis „Rail Baltica“ geležinkelis, jungiantis Baltijos jūros regiono šalis“, - pažymėjo susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

 

Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos atstovai konferencijoje taip pat pažymėjo, kad „Rail Baltica“ yra labai svarbi tolesnei šių šalių plėtrai bei sėkmingai integracijai į ES.

 

Tarptautine konferencija „Rail  Baltica“ – nuo vizijos iki realybės“ siekiama akumuliuoti Europos transporto ir logistikos  sektoriaus susidomėjimą europinio modernaus geležinkelio „Rail Baltica“ projektu ir visu Rytinės Baltijos regionu.

 

„Ilgus metus siekiai turėti greitą ir patogų susisiekimą geležinkeliu tarp Baltijos ir Vakarų Europos šalių likdavo tik norais. Pagaliau šios svajonės gali virsti realybe. Lietuva jau padarė realius žingsnius įgyvendinant europinės vežės geležinkelio projektą „Rail Baltica“,- sakė Lietuvos susisiekimo ministras.

 

2007 m pradžioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo įkurtas „Rail Baltica“ projekto centras, kuris turi organizuoti naujo geležinkelio projektavimo ir statybos darbus. Buvo suformuota valstybės biudžeto specialioji programa, kurioje kaupiamos nacionalinio biudžeto lėšos bei Europos Bendrijos finansinės paramos investicijos.

 

Lietuva sulaukė kaimyninių šalių - Lenkijos, Latvijos ir Estijos paramos, šalys-partneriai susitarė dėl bendros „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo vizijos, pasirašė tarpusavio supratimo memorandumus dėl valstybių sienų kirtimo taškų bei valstybių sienų kirtimo atkarpos.      

„Europos Komisijai priėmus sprendimą dėl šių paraiškų patenkinimo, galėsime greičiau įgyvendinti numatytus darbus. Tikimės EK paramos šiam projektui, kuris realiai leis pašalinti kliūtis Baltijos šalių valstybėms de facto įsilieti į bendrą bendrijos geležinkelių rinką ir tuo skatinti visos Europos Sąjungos konkurencingumą“,- sakė A.Butkevičius.

 

Susisiekimo ministerijos informacija