Š.m. lapkričio 25 d. Briuselyje vyko ES kultūros ir audiovizualinių reikalų tarybos posėdis. Jo metu buvo priimtos Tarybos išvados dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje. Kultūros ministras Š. Birutis savo pasisakyme išskyrė nacionalinio saugumo svarbą, kuriant ateities ES audiovizualinę politiką.

„Pastarojo meto įvykiai Europoje reikalauja naujai įvertinti tai, kad bendra audiovizualinė ir žiniasklaidos rinka negali būti kuriama vadovaujantis vien tik ekonominiais ir verslo interesais. Lietuva bei kitos Baltijos valstybės susidūrė su kryptinga nuomonės formavimo veikla, propaganda bei nesantaikos kurstymu, siekiant mūsų visuomenę išlaikyti kaimyninės federacijos informacinėje erdvėje. Turime pradėti kaip galima greičiau svarstyti konkrečius teisėkūros pasiūlymus, kaip Europos audiovizualinis sektorius turėtų funkcionuoti šiame pokyčių laikotarpyje, o ES nuostatos užtikrintų efektyvią fundamentalių interesų apsaugą.“ – sakė Š. Birutis.

Tarybos posėdžio metu ministrai taip pat diskutavo apie tai, kaip kultūra ir kūrybiniai sektoriai gali praktiškai prisidėti įgyvendinant strategiją Europa 2020. Lietuvos Respublikos kultūros ministras Š. Birutis, pristatęs Lietuvoje priimtų sprendimų bei tyrimų kultūros srityje pavyzdžius, akcentavo nepakankamai įvertintą kultūros srities potencialą bendriems ES tikslams siekti.
„Lietuvoje pabrėžiu, kad kultūros srityje dirbančių žmonių indėlis į tvarią kūrybingą visuomenę yra labai svarbus, nes jų darbo dėka mūsų piliečiai iš naujo atranda savo istoriją, savo vertybes, pradeda patys dalyvauti kultūroje, kurti konkurencingus produktus ir teikti kokybiškas paslaugas. Kultūros procesai gali ir turi būti nuosekliau panaudoti Europos Sąjungos socialinei – ekonominei pažangai visais lygmenimis, todėl reikia tai tinkamai pritaikyti toliau įgyvendinant Europa 2020 strategiją.“- akcentavo kultūros ministras.

Posėdyje ministrai susitarė ir dėl 2015-2018 metų Tarybos darbo plano kultūros srityje. Šiuo planu siekiama užtikrinti kultūros ir kūrybinių sektorių kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą skatinant menininkų, kūrėjų ir kultūros srities specialistų darbą bei pripažįstant šių sektorių indėlį, siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač daug dėmesio skiriant perėjimo prie skaitmeninių technologijų uždaviniams. Darbo plane detaliai išdėstomos 2015-2018 metų Tarybos ir valstybių narių veiklos, bendradarbiaujant su Europos Komisija, prioritetinės temos, iniciatyvos, darbo metodai ir siektini rezultatai 4 prioritetinėse srityse, atitinkančiose Europos kultūros darbotvarkę ir strategiją "Europa 2020". Išskirtos prioritetinės veiklų sritys: Prieinama ir įtraukti kultūra; Kultūros paveldas; Kultūros ir kūrybiniai sektoriai: Kūrybos ekonomika ir inovacijos; Kultūrų įvairovės propagavimas, kultūra ES išorės santykiuose ir judumas.

Tarybos metu, be kita ko, buvo patvirtintos ir Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo. Dalyvaujamuoju valdymu siekiama aktyvaus suinteresuotųjų šalių – valdžios institucijų ir įstaigų, privačių subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų, NVO, savanoriškos veiklos sektoriaus ir suinteresuotų žmonių – dalyvavimo vykdant viešuosius veiksmus – priimant sprendimus dėl kultūros paveldo politikos ir programų, jas planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant. Tuo siekiama geresnės atskaitomybės už viešųjų išteklių investicijas kultūros paveldo srityje ir jų skaidrumo, taip pat didesnio visuomenės pasitikėjimo politiniais sprendimais šiame sektoriuje.