SAKSONIJA IR LIETUVA IEŠKO BENDRŲ SĄLYČIO TAŠKŲ DĖL ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ATEITIES
Rugsėjo 17 d. žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas susitiko su Vokietijos Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministro Franko Kupferio vadovaujama delegacija aptarti Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros ateities po 2013 metų. Susitikime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius, Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė, kiti atsakingi pareigūnai.
Europos Komisijos pasiūlymai verčia valstybes nerimauti
Viceministras E.Raugalas atkreipė svečių dėmesį, jog Lietuvai labai aktualus yra vadinamojo „žalinimo“ klausimas. E.Raugalas išsakė mintį, jog „žalinimo“ priemonėmis norima atsilyginti gamtai už jai padarytą žalą, tačiau senųjų ir naujųjų valstybių padaryta žala yra skirtinga, tad ir priemonės turėtų būti adekvačios. „Vakarų Europos šalys didžiausią žalą gamtai padarė intensyviai ūkininkaudamos, tuo tarpu Lietuvai labai trūko gamtosaugos supratimo pagrindų, tad fermos būdavo statomos tiesiog ant upelio kranto“, – pastebėjo viceministras. Jis pažymėjo, jog Lietuvos kaimo plėtros tikslas – pasiekti, kad kaimas neištuštėtų, kad jame liktų gyventi ir dirbti žmonės.
Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministras Frankas Kupferis pažymėjo, jog EK pasiūlymai dėl „žalinimo“ itin aktualūs ir Saksonijai. „Mes jau daug esame nuveikę gamtosaugos srityje, tad siektume, kad mūsų padaryti darbai būtų laikomi kaip jau įgyvendintos „žalinimo“ priemonės. Labai skeptiškai vertiname EK pasiūlymą dėl 7 proc. žemės ūkio naudmenų išėmimo iš aktyvaus naudojimo. Kitais metais Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, tad tikimės, kad pasiūlysite rimtų kontrargumentų šiam EK pasiūlymui“, – kalbėjo Saksonijos ministras. Jis akcentavo, jog Saksonijai labai skaudus yra išmokų ribojimo klausimas. „Tai paliestų ne vieną žemės ūkio įmonę. Įvesdama išmokų ribojimą, ES imtų keisti jau susiformavusias agrarines struktūras. Manome, kad ES tokios teisės neturi, tačiau suprantame, kad pakeisti EK nuomonę ne dėl „žalinimo“, nei dėl išmokų ribojimo lengva nebus, nes Komisijai pritaria ir Europos Parlamentas“, – apgailestavo Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministras.
Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius supažindino su Lietuvos pozicija dėl bendrosios žemės ūkio politikos, pabrėždamas, jog Lietuva pasisako už sąžiningą ir teisingą tiesioginių išmokų (TI) paskirstymą. EK pasiūlymai dėl TI nėra teisingi valstybių narių, kurios gauna žymiai mažesnes išmokas nei ES vidurkis, atžvilgiu. „Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių narių tiesioginės išmokos 2020 m. vis dar išliktų vienos mažiausių ir nuo didžiausių dar skirtųsi apie 2 kartus, todėl turi būti imtasi ambicingesnių priemonių dėl greitesnio ir ženklesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo, siekiant išvengti didelių skirtumų tarp didžiausių ir žemiausių paramos lygių ES“, – pabrėžė V.Katkevičius. Jis atkreipė svečių dėmesį, jog žemės ūkio gamybos sąnaudos jau niekuo nesiskiria nuo Vakarų Europos valstybių, tad ir parama turėtų būti vienoda.
Departamento direktorius sakė pritariantis Saksonijos ministrui dėl nerimą keliančios „žalinimo” idėjos. „Lietuva pasisako, jog 30 proc. TI voko dalis šiam tikslui yra per didelė. Iš anksto neturėtų būti nustatomos „žaliosioms“ išmokoms skiriamo finansavimo ribos, ypač kol nesusitarta dėl TI perskirstymo lygio. „Žalinimo“ veiklos tikslai turėtų būti pasiekti racionaliais ir paprastesniais instrumentais. Lietuva siūlytų sudaryti galimybę valstybei narei „žalinimo“ priemones rinktis iš bendro elementų sąrašo, atsižvelgiant į jos ypatumus arba „žalinimo“ veiklą vykdyti per kompleksinės paramos reikalavimus“, – mūsų šalies poziciją aiškino V.Katkevičius.
Jis taip pat pritarė Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministrui dėl jų pozicijos išmokų ribojimo klausimu. „Komisijos siūlomas išmokų ribojimas ir paramos mažinimas yra netikslingas, nes administraciniai kaštai bus didesni už norimą paramos ribojimo efektą“, – pastebėjo V.Katkevičius.
Saksonijos federalinės žemės aplinkos ir žemės ūkio ministras Frankas Kupferis sakė iš esmės pritariantis Lietuvos pozicijai, tačiau atkreipė dėmesį, jog žemės ūkio gamybos sąnaudose vis dar gerokai skiriasi žemės nuomos ir pardavimo kaina tarp naujųjų ir senųjų ES valstybių. Jis taip pat sakė manantis, jog visiškai realu būtų galvoti, kad tiesioginė parama naujųjų ir senųjų ES valstybių narių ūkininkams galėtų susilyginti ne iš karto, bet per kelerius, tarkim, penkerius metus.
Lietuvos pozicija dėl paramos kaimo plėtrai
ŽŪM Kaimo plėtros departamento (KPD) direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė svečiams pristatė Lietuvos kaimo plėtros tikslus ir uždavinius, įvardijo aktualiausius klausimus dėl paramos kaimo plėtrai derybose su Europos Komisija dėl naujojo programinio laikotarpio po 2013 metų. „Lietuva tikisi, kad jai bus skirta ne mažiau lėšų kaimo plėtrai nei buvo skirta šiuo finansiniu laikotarpiu, t.y. – 1,8 mlrd. Eurų“, – akcentavo V.Daugalienė. Ji pažymėjo, jog ES valstybėms narėms diskutuojant dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos reglamento pasiūlymų dėl paramos kaimo plėtrai išaiškėjo esminiai požiūrių skirtumai tarp valstybių narių ir Europos Komisijos. Didžiausių tarpusavio nesutarimų kilo dėl vadinamųjų mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) išskyrimo naujajame finansavimo laikotarpyje ir paramos teikimo tvarkos, kai iš senosios schemos bus pereinama į naują. „Naujoji šių teritorijų išskyrimo tvarka nepalanki tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, nes taikant naujuosius kriterijus gerokai sumažėtų MPŪV plotai. Lietuva ne tokia didelė, kaip Vokietija, tačiau mums šis klausimas yra itin socialiai jautrus, nes paliestų daug ūkininkaujančių kaimo vietovėse žmonių“, – pabrėžė V.Daugalienė.
KPD direktoriaus pavaduotoja taip pat pažymėjo, jog Lietuva dalyvauja karštose ES valstybių narių ir Europos komisijos diskusijose dėl rizikos valdymo priemonių. „Lietuvoje šiuo metu vyrauja augalininkystė, o besikeičiantis klimatas sukelia nemažai stichinių nelaimių, dėl kurių nukenčia žemės ūkio augalai, todėl pasėlius būtina drausti, tad ir rizikos valdymas mūsų šaliai tampa labai aktualus“, – kalbėjo KPD direktoriaus pavaduotoja.
V.Daugalienė atkreipė dėmesį, jog Lietuvai labai rūpėtų išsiderėti ir paramą valstybiniams miškams. Miškai užima 33 proc. šalies teritorijos. „Pusę visų miškų sudaro privatūs, kitą pusę – valstybiniai miškai. Valstybinių miškų urėdijoms labai svarbu ateinančiuoju finansiniu laikotarpiu gauti ES paramą miškų tvarkymui“, – pažymėjo ministerijos pareigūnė.
V.Daugalienė taip pat išsakė svečiams Lietuvos žemės ūkio ministerijos poziciją dėl investicinės paramos. „Mes nepritariame pirminiam EK pasiūlymui teikti investicinę paramą tik tiems ūkiams, kuriuose vykdomi esminiai struktūriniai pertvarkymai. Tai reikštų, kad investicinė parama naujuoju finansiniu laikotarpiu keistųsi iš esmės, tuo tarpu mes suinteresuoti išlaikyti dabartinę investicinę paramą, kuri skiriama ir paprastesnėms investicijoms, tokiu būdu sudarant galimybes paremti ir žemės ūkio technikos įsigijimą. Lietuvos ūkininkai nėra turtingi, ūkių techninė bazė nėra gera, todėl jiems reikia ir tolimesnės paramos ūkiams modernizuoti“, – aiškino V.Daugalienė.
KPD direktoriaus pavaduotoja susitikime su delegacija iš Saksonijos pabrėžė, jog naujuoju finansiniu laikotarpiu Lietuvai ne mažiau svarbi Kaimo plėtros fondo parama darbo vietoms kurti, verslams kaimo vietovėse skatinti. Lietuvos kaimo plėtros prioritetas – išlaikyti žmones kaimo vietovėse“, – apibendrino KPD direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė.
Susitikime taip pat buvo aptartos alternatyvios energetikos galimybės Vokietijoje ir Lietuvoje, siekiant didinti biodujų gamybos dalį bendroje energetikos struktūroje.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija