Vasario 26 d. Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba Briuselyje buvo skirta aptarti likusius neišspręstus bendrosios žuvininkystės politikos reformos klausimus.

Pimininkaujanti Airija siekė baigti suformuoti ES Tarybos bendrąjį požiūrį dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos reglamento projekto. Tarybos posėdyje valstybės narės išsakė pozicijas dėl šio dokumento dviejų neišspręstų klausimų: valstybių narių įpareigojimų pagal ES aplinkosaugos teisę įgyvendinimo ir bene kertinio reformos elemento – privalomo visų sugautų žuvų iškrovimo į krantą.

Lietuva pritaria siekiui uždrausti sugautų žuvų išmetimą atgal į jūrą, nes tai yra žalingas ir nepateisinamas išteklių švaistymas. Tačiau reikia nepamiršti, kad prieš draudimo įsigaliojimą būtina sukurti veiksmingą jo įgyvendinimo mechanizmą – Baltijos jūros regione reikėtų patvirtinti daugiarūšį žvejybos valdymo planą bei lašišų išteklių valdymo planą, kuriuose turėtų būti nustatytos išsamios reikalavimo iškrauti visą laimikį taikymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, Lietuva pasiūlė atidėti privalomo žuvų iškrovimo į krantą reikalavimo įsigaliojimą vieneriems ar dvejiems metams, kol bus tinkamai pasiruošta jo įgyvendinimui.

Taikant de minimis išimtį, būtų galima nedidelius žuvų kiekius išmesti atgal į jūrą tais atvejais, kai išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo yra neįmanoma ar kai tokių žuvų iškrovimas į krantą būtų neproporcingai brangus žvejams. Lietuva pasisakė už ne didesnę nei 10 procentų de minimis išimties viršutinę ribą, kuri suteiktų daugiau lankstumo pritaikant šią išimtį konkrečioms žuvų rūšims ir žvejybai.

Tarybos metu buvo diskutuota apie valstybių narių žvejybos kvotos dalies rezervavimą išimtinai apsikeitimams su kitomis šalimis, siekiant užtikrinti privalomą žuvų iškrovimą į krantą tais atvejais, kai valstybė narė neturi tam tikros žuvų rūšies kvotos arba kvota yra pasibaigusi. Lietuva mano, kad valstybės narės turėtų pačios spręsti, kaip panaudoti savo kvotas.

Po ilgų ir įtemptų diskusijų valstybių narių ministrams galiausiai pavyko pasiekti kompromisą šiais klausimais, todėl dabar pirmininkaujanti Airija galės pradėti derybas su Europos Parlamentu ir Komisija, siekiant politinio susitarimo dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos reglamento.

Posėdžio metu Europos Komisija pristatė naujausią informaciją apie 2012 m. lapkričio mėn. pradėtų ES derybų su Maroku dėl naujo žuvininkystės susitarimo protokolo eigą. Pagal šį susitarimą žvejodavo net 11 ES valstybių narių, o Lietuvos žvejybos laivai Maroko vandenyse pelagines žuvis aktyviai žvejoja nuo 2004 m. Dauguma pasisakiusių šalių, tame tarpe ir Lietuvos, atstovų pabrėžė, kad šis  susitarimas labai svarbus ekonominiu, politiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, tad labai laukiama sėkmingos derybų pabaigos.