Kaune Lietuvos kaimo tinklas organizavo Nacionalinių kaimo tinklų ir vietos veiklos grupių susitikimą (VVG), kuriame aptarė ir ieškojo būdų, kaip stiprinti VVG vietinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Į susitikimą delegacijos atvyko iš 13 ES šalių. Renginyje dalyvavo per 130 su VVG dirbančių atstovų. Šio tarptautinio susitikimo dalyvius sveikino žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

Renginyje, skirtame pasidalinti gerąja VVG bendradarbiavimo patirtimi, pranešėjai pristatė savo veiklos barus, partnerių paieškos galimybes, dalinosi mintimis, į kokius aspektus būtina atkreipti dėmesį prieš pradedant tarptautinę veiklą, iliustravo savo darbą realiais pavyzdžiais.
 
Susitikimą pradėjusi Europos kaimo plėtros tinklo atstovė Kasia Panfil (ENRD Contact Point) kvietė aktyviau VVG atstovus tinklapyje www.enrd.eu ieškoti partnerių bendradarbiavimui.
 
„Šiais metais Europos kaimo plėtros tinklas organizavo 39 teminius susitikimus įvairių šalių VVG atstovams bendradarbiavimo klausimais. Aktyviausios šalys vykdant tarptautinius projektus yra Prancūzija, Čekija, Italija, Rumunija. Populiariausia VVG vykdomų tarptautinių projektų tema - regioninis turizmas (28 proc.)”,– teigė K. Panfil. Pasak pranešėjos, dažniausiai projektai trunka daugiau kaip metus (56 proc.), rečiau - ilgiau kaip metus (33 proc.) ir retai – tik savaitę (11 proc.). Vertinant tarptautinių projektų sąmatas matyti, kad didžioji dalis projektų (32 proc.) biudžetų svyruoja nuo 10 iki 50 tūkst. eurų, net 46 proc. visų ES šalių vykdomų projektų yra įgyvendinami dviejų partnerių.
 
Vietinio ir tarptautinio VVG bendradarbiavimo raidą ir šios veiklos finansavimo galimybes Lietuvoje renginyje apžvelgė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Jolanta Vaičiūnienė. 2004–2006 m. programavimo laikotarpiu (LEADER+ etapas) remtos 2 VVG veiklos sritys - įgūdžių įgijimas ir bandomųjų integruotų strategijų įgyvendinimas. Bendradarbiavimo projektai nebuvo remiami, bet 15 VVG (iš tuomet veikusių 34) turėjo bendrų projektų su užsienio partneriais: Estijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos VVG.

Lietuvos kaimo 2007–2013 m. programoje krypčiai „LEADER metodo įgyvendinimas“ iš viso skirta 473,01 mln. Lt, iš kurių - 14,4 mln. Lt teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Remiami minkštieji (su gerosios patirties sklaida, informavimu, renginių organizavimu, leidyba, tyrimais ir kt.) bei kietieji (t.y. - investicijomis į nekilnojamąjį turtą, įrangos, technikos ir mechanizmų įsigijimas ir pan.) projektai.
 
„Tarptautinio bendradarbiavimo projektais siekiama gyvenimo kokybės gerinimo, kaimo gyventojų užimtumo didinimo, alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kūrimo, fizinės ir socialinės infrastruktūros gerinimo. Tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo taisyklės pakankamai liberalios: partnerių įnašas ir projekto dydis neribojami, remiama ikiprojektinė veikla, finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų išlaidų“,– susirinkusiųjų dėmesį atkreipė J. Vaičiūnienė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 VVG. Jos vykdo 70 bendradarbiavimo projektų, iš kurių 15 – tarptautinių. Dažniausiai lietuviai dirba su partneriais iš Suomijos, Lenkijos, Švedijos.
 
Patirtimi vykdant bendradarbiavimą su Lietuvos VVG dalinosi Suomijos VVG Etpaha ry projektų koordinatorius Kaj Loman. Per trisdešimt su Švedija, Vokietija, Austrija, Olandija, Norvegija, Lenkija, Lietuva, Čekija ir kitomis šalimis tarptautinių projektų vadovavęs K. Loman teigė, kad populiariausi yra visuomenės gerovę kuriantys projektai. Pranešėjas akcentavo ne tik abipusio pasitikėjimo ir konkrečių tikslų aiškumą dirbant tarptautinėje komandoje, bet ir svarbią galimybę įsijungti į jau vykdomus tarptautinius projektus. Iki šio finansinio programavimo periodo Suomijos VVG žada įgyvendinti net 300 tarptautinių projektų.

Renginyje detaliau buvo pristatyti du tarptautiniai VVG projektai: „Tarptautinis kultūrinio turizmo projektas“ (Trakų krašto VVG strategijos koordinatorė Edita Rudelienė) su Suomijos VVG ir „Jaunimas – galimybė mūsų regionų tradicijų išsaugojimui“ (Jurbarko VVG „Nemunas“) su Palenkės vaivadijos (Lenkija) VVG.
 
Apie tarptautinį VVG bendradarbiavimą ilgai neužtrukę su kalbomis, susitikimo dalyviai keliavo praktiškai įvertinti kaip VVG Lietuvoje puoselėja kaimo amatus, turizmą, viešąsias erdves. VVG atstovai aplankė kaimo turizmo sodybą ,,Medžiotojų sostinė“ (Kėdainių r.), Kuršėnų amatų centrą, Betygalos bendruomenės namus (Raseinių r.).
 
Šeštadienį Nacionalinių kaimo tinklų ir VVG atstovai dalyvavo Lietuvos kultūrinio ir kulinarinio paveldo projekto „Panemunių žiedai“ tarptautinėje VVG mugėje (Jurbarko r.).

Renginys Nacionalinių kaimo tinklų ir vietos veiklos grupių susitikimas finansuotas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės ,,Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ lėšomis.