TARYBOJE ĮVERTINTI PIRMIEJI ŽINGSNIAI SIEKIANT SUTARIMO SU EUROPOS PARLAMENTU DĖL BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO IR BENDROSIOS ŽUVININKYSTĖS REFORMŲ
Balandžio 22 d. Liuksemburge vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna teigiamai įvertino balandžio mėn. pradžioje prasidėjusius trišalius dialogus su Europos Parlamentu ir Europos Komisija siekiant tarpinstitucinio politinio susitarimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos.
ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pristatė pagrindines šiuose dialoguose iki šiol aptartas temas, tokias, kaip įžanginės keturių esminių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos reglamentų projektų (tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, horizontalių nuostatų ir bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo) bendrosios ir finansinės nuostatos, apibrėžtys, sąvokos, schemos ir kt.
Primename, kad kovo 18-19 d. ES Taryba pasiekė bendrąjį požiūrį dėl minėtų keturių pagrindinių BŽŪP reformos reglamentų projektų. Patvirtinta ES Tarybos derybinė pozicija trišaliams dialogams. Politinį susitarimą dėl BŽŪP norima pasiekti 2013 m. vasarą, tačiau reformuotos BŽŪP teisės aktai įsigalios po 2014 m.
Siekdama BŽŪP paramos tęstinumo ir sklandaus perėjimo prie naujųjų reformą įgyvendinančių teisės aktų, užtikrinančių ūkininkams naujos ES daugiametės finansinės programos didesnes tiesiogines išmokas, Europos Komisija parengė bei ES Tarybos metu pristatė Pereinamojo reglamento 2014 m. pasiūlymą dėl tam tikrų BŽŪP reformos aspektų, daugiausia susijusių su tiesioginių išmokų sistema bei pereinamosiomis nuostatomis kaimo plėtroje. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu turės būti pasiektas sutarimas dėl šio reglamento.
Airija šiuo metu veda trišales derybas su Europos Parlamentu ir Europos Komisija dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos reglamento projekto. Kai kurių klausimų aptarimas su Europos Parlamentu reikalauja lankstesnių diskusijų, todėl Tarybos metu pirmininkaujanti Airija surengė politinius debatus, kurių metu valstybių narių atstovai apsikeitė nuomonėmis tokiais klausimais, kaip didžiausio tausios žvejybos laimikio dydžio tikslas, iškrovimo prievolė, regionalizavimas, žvejybos pajėgumų valdymas, daugiamečiai išteklių valdymo planai ir kt. Ministras prof. V. Jukna išsakė Lietuvos poziciją dėl galimo lankstumo šiais klausimais, išreikšdamas palaikymą Airijai ir sveikindamas jos sprendimą suintensyvinti derybas su Europos Parlamentu.
Tiek pirmininkaujanti Airija, tiek Europos Komisija pastebėjo, kad dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos svarbu sutarimą su Europos Parlamentu pasiekti dar iki Lietuvos pirmininkavimo, kadangi kitu atveju Lietuvai per jos pirmininkavimo pusmetį tektų ypatingai daug darbų. Jau dabar akivaizdu, kad Lietuva kitą pusmetį turės derėtis su Europos Parlamentu dėl būsimojo Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo, taip pat vadovaus kasmetiniam žvejybos galimybių ir kvotų visuose ES ir ne ES vandenyse nustatymui. Europos Komisija taip pat pateikė naujausią informaciją apie derybas dėl žuvininkystės susitarimo su Maroku protokolo bei suteikė vilčių, kad atsižvelgiant į jungtinio mokslinio komiteto išvadas bus mėginama iš dalies peržiūrėti protokolą su Mauritanija.
ES Tarybos metu ministras prof. V. Jukna taip pat susitiko su Jungtinės Karalystės aplinkos, vandenų ir kaimo reikalų valstybės sekretoriumi Richard Benyon, aplinkos, maisto ir kaimo reikalų valstybės sekretoriumi Owen Paterson bei Čekijos žemės ūkio ministrui Petr Bendl. Šių dvišalių ministro susitikimų metu aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai bei būsimi svarbiausi darbai žemės ūkio ir žuvininkystės srityse, susitarta dėl dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo bei šių valstybių paramos Lietuvos pirmininkavimo metu.