2013 m. vasario 25 d. žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna dalyvavo Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje. Jos metu ministras su kitų šalių kolegomis diskutavo aktualiais kaimo plėtros klausimais. Antrąją tarybos dieną – vasario 26 d., ministrai tęsia diskusijas svarbiausiomis bendrosios žuvininkystės politikos reformos temomis.

Tarybos metu valstybės narės diskutavo dėl tiesioginių išmokų ūkininkams elementų. Išmokų verčių suvienodinimas iki 2019 metų regioniniu ir nacionaliniu lygiu sulaukė įvairių nuomonių, tačiau dauguma ministrų pasisakė už lankstumą numatant išmokų lygius bei remiamus plotus. Klausimas liko atviras, tad tolimesnės diskusijos bus įtrauktos į kovo mėn. vyksiančios tarybos darbotvarkę. Lietuva pritaria pirmininkaujančios Airijos pasiūlymui valstybėms narėms tam tikrais atvejais skirti daugiau nei 3 proc. tiesioginių išmokų nacionaliniam rezervui. Tai leistų į Bazinę išmokų schemą ir po 2014 m. įtraukti naujus plotus, kas sudarytų prielaidas į gamybą grąžinti anksčiau apleistas žemes. Taip pat diskutuota apie papildomą paramą pirmiesiems 50 ha (vadinamoji Perskirstymo išmoka). „Palankiai vertiname pirmininkaujančios Airijos pasiūlymą leisti valstybėms narėms savanoriškai pasirinkti šios išmokos taikymo sąlygas, finansavimo ribas bei remtinus plotus“,- pastebėjo ministras V. Jukna.

Tarybos metu svarstytas klausimas, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp paramos gavėjų viešinimo, kaip viešosios kontrolės įrankio, ir gavėjų teisės į asmens duomenų apsaugą. Lietuva pasisako už skaidrumą ir pritaria Komisijos pasirinktam paramos gavėjų duomenų skelbimo kriterijui – gautos paramos sumai. Tačiau ministras prof. V. Jukna atkreipė dėmesį į 2010 m. Teisingumo Teismo sprendimą dėl paramos gavėjų skelbimo, kuriuo buvo nuspręsta, kad viešinimas negali būti taikomas fiziniams asmenims.

Kalbėdamas apie jautienos ženklinimą bei pastaruoju metu dėl to kilusį visuomenės susirūpinimą maisto kokybe ir saugumu, sveikatos apsaugos ir vartotojų reikalų komisaras T. Borg pabrėžė, kad situacija iškėlė produktų ženklinimo, o ne saugumo klausimus. Tad tarybos metu pasisakydami šiuo klausimu, valstybės narių atstovai buvo vieningos nuomonės, kad būtina stiprinti maisto kokybės bei atsekamumo kontrolę, griežčiau taikyti produktų kilmės ženklinimą. „Mūsų šalyje šiai dienai jautienos klastojimo atvejų nėra nustatyta. Tačiau norime atkreipti dėmesį į galimą klaidinančio ženklinimo neigiamą poveikį Europos Sąjungos jautienos eksportui“, – kolegų dėmesį atkreipė Lietuvos atstovas.