Septynios Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų Lietuva, nepritarė ES pirmininkaujančios šalies - Vengrijos išvadoms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2014-ųjų metų. Apie tai, kas nulėmė tokią septyneto šalių laikyseną, pasakoja Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje žemės ūkio atašė Rolandas TARAŠKEVIČIUS.

Vengrijos parengtos išvados dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2014-ųjų metų, kurias ji pristatė kovo 17-ąją ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, netapo visos ES Tarybos išvadomis, o taip ir liko pirmininkaujančios šalies išvadomis, nes joms nepritarė Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė ir Malta. Kad dokumentas būtų skelbiamas Tarybos vardu, jam turi būti pritarta vienbalsiai.

Iš esmės šalys nepritarė išvadoms dėl vieno punkto, susijusio su ateities tiesioginėmis išmokomis. Lietuva pasisako už tiesioginių išmokų vienodesnį taikymą ir vienodesnių sąlygų užtikrinimą. Būtent dėl šios priežasties posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius išreiškė Lietuvos poziciją, nepritardamas išvadoms. Taryba šį klausimą svarstė uždarai, todėl įvairūs politiniai niuansai liko už durų.

Išvados dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2014-ųjų metų – svarbus dokumentas. Europos Parlamentas ir Ministrų taryba tokiu būdu siunčia savo signalus Europos Komisijai. Parlamentas savo išvadas pateiks birželį, o šalių ministrai signalizuoja jau dabar, nors diskusijos apie tai pradėtos dar pernai. Diskutuota apie tai ir ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Dacian Ciolos vizito Lietuvoje, parodos „AgroBalt 2010“ forumo metu:

„Kaip mes galime išlikti konkurencingi, jei šios išmokos yra nevienodos? Manome, kad tiesioginės išmokos (TI) po 2013 metų turi išlikti, tačiau, nustatydami paramos lygį, turime atsisakyti sąsajos su istoriniais referenciniais rodikliais. TI turėtų būti supaprastintos ir išmokamos pagal vieningą modelį“, - neabejojo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

D.Ciolos teigimu, ateityje TI reikės, bet jos turės būti efektyvesnės, o kriterijai - peržiūrėti. ,,Tiesioginėmis išmokomis mes atsilyginame žemdirbiams už veiklą. Į TI turime integruoti atlygį už aplinkos saugojimą”, - sakė eurokomisaras. Demonstruodamas skaidres ir lygindamas įvairiose šalyse mokamas TI, buvęs eurokomisaras, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, F.Fischler atkreipė dėmesį į didžiulį skirtumą tarp jų. Jo nuomone, turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, suvienodinantys šias išmokas.

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Marek Sawicki atvirai pasakė, kad per penkiasdešimt metų BŽŪP tapo labai sudėtinga ir nesuprantama žemdirbiams, todėl būtinai reikalinga nauja. ,,BŽŪP turi išlikti bendra. Nesutinkame, kad būtų išlaikytas istorinis pagrindas TI mokėti. Turi išlikti labai aiškios TI ir kaimo plėtros išmokos. TI turi būti mokamos pagal plotą, pridedant papildomas kompensacijas už ūkininkavimą mažiau palankiose tam vietovėse”, - buvo kategoriškas Lenkijos atstovas.

Išvados - tai ne sutartinis dokumentas, ne reglamentas ir ne direktyva, dėl jo nebalsuojama, o tik pritariama arba ne. ES pirmininkaujančios Vengrijos išvadose yra daug gerų punktų, kurie priimtini visoms valstybėms narėms. Nepasirašymas neužveria vartų diskusijoms, o priešingai, leidžia sutelkti dėmesį diskutuotiniems dalykams. Gavusi Ministrų tarybos išvadas, Europos Komisija rengs teisinius pasiūlymus (tai gali užtrukti iki rudens), o derybos prasidės vėliau, kai bus pateikti konkretesni finansiniais argumentais pagrįsti siūlymai.

Praėjusių metų gruodį 11 šalių, tarp jų ir Baltijos šalys, pasirašė Vyšegrado deklaraciją dėl BŽŪP ateities. Dabar Vengrijos pateiktas išvadas pasirašė 7 iš Vyšegrado šalių, o tarp nepasirašiusių liko Baltijos šalys ir Švedija. Vyšegrado deklaracija išreiškė naujųjų ES šalių narių poziciją. Prie jos prisijungusios keletas šalių senbuvių turėjo skirtingų interesų. Portugalija prisijungė dėl specifinės situacijos, nes pagal tiesioginių išmokų vidurkį ji mažai kuo skiriasi nuo naujųjų narių.

„Gerai, kad baigėsi bereikalingos diskusijos apie BŽŪP reikalingumą, tuo jau niekas neabejoja. O šiandieninę situaciją vertinu kaip ženklą, kaip signalą, jog turime teisę būti išgirsti. Baltijos valstybės gauna mažiausią paramą ir nori, kad išvadose būtų atspindėtas ir teisingumo elementas, nes dabar jose kalbama tik apie „labiau lygią paramą", - sako žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

 Kaip juokaujama užkulisiuose - „belieka tik paskelbti „labiau lygių“ šalių narių sąrašą ir bus galima keisti bendrosios žemės ūkio politikos pavadinimą“. Kitokiai formuluotei priešinasi Vokietija ir Prancūzija. Vien dėl šios formuluotės, kuri gali nulemti mūsų žemdirbiams nelabai palankų tiesioginių išmokų skirstymą ateityje, Lietuva nepalaikė išvadų.

Iš ES naujokių Lenkija turi bene svariausią balsą ir vertinama kaip naujųjų ES šalių lyderė, o Lenkijos žemės ūkio ministras ne kartą yra minėjęs, jog jos pirmininkavimo metu diskusijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo turėtų būti baigtos. Jau kitą pusmetį Lenkija perims pirmininkavimą ES, o tai įpareigoja pirmininkaujančią šalį nepriešinti savo nacionalinių interesų bendram europiniam interesui. Todėl Lenkija šiuo atveju yra susaistyta įsipareigojimų ir turi elgtis nuosaikiau.

Kita vertus, atsižvelgus į Lenkijos pastabas, išvadų tekstas Tarybos posėdyje buvo pakoreguotas. Pirmą kartą Prancūzija ir Vokietija sutiko, kad nustatant tiesioginių išmokų dydį būtų tolstama nuo istorinių sąsajų. Vien dėl to lenkai sutiko pritarti išvadoms.

Jau balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susitikimo su Lenkijos žemės ūkio ministru Marek Sawicki metu aptars nežinomas priežastis, paskatinusias kaimynus „sušvelninti“ savo poziciją.

Parengta Žemės ūkio ministerijos pagal "Mano Ūkio" informaciją