Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui leisti akcininkams pasirinkti jiems tinkamiausią bendrovės valdymo modelį, t.y. leisti bendrovės valdybai atlikti stebėtojų tarybos (priežiūros) funkcijas, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Tai, kad valdyba atliks priežiūrą, turės būti nustatyta bendrovės įstatuose.

Šiuo metu didžiojoje dalyje bendrovių sudaromas vienas kolegialus organas – valdyba. Tokių bendrovių yra per 4000. Bendrovių, kuriose sudarytas vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba, yra apie 300. Bendrovių, kuriose sudaryti abu kolegialūs organai, yra beveik 200.
 
Kaip rodo statistika, stebėtojų tarybą sudaro tik nedidelė bendrovių dalis, paprastai bendrovėse sudaromos valdybos. Iki šiol, kai bendrovėje sudaroma tik valdyba, šis organas neturi teisės vykdyti stebėtojų tarybai priskirtų priežiūros funkcijų, tad gali būti nepakankamai užtikrinta bendrovės veiklos ir valdymo priežiūra.
 
Siūlomais pakeitimais būtų suteikta galimybė akcininkams nuspręsti, kad bendrovėje sudaroma valdyba atlieka ne tik valdymo, bet ir priežiūros funkcijas, ir tokiu būdu sustiprinti bendrovės veiklos priežiūros efektyvumą. Tai iš esmės atitiktų ES valstybėse narėse paplitusį vieno lygio valdymo sistemos modelį, kai bendrovėse sudaromas vienas kolegialus organas, atliekantis abi (valdymo ir priežiūros) funkcijas.

Galimybė teikti finansinę pagalbą bendrovės akcijoms įsigyti

Siekiant sudaryti sąlygas bendrovei pritraukti naujų investuotojų, įstatymo projekte siūloma suteikti bendrovėms galimybę teikti finansinę pagalbą (pavyzdžiui, paskolas) fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems įsigyti tos bendrovės akcijų. Siūlymai teikiami, įgyvendinant verslo inicijuotus Saulėtekio komisijos sprendimus ir įvertinus ES bendrovių teisės reguliavimą, kai nacionaliniuose įstatymuose leista numatyti galimybę bendrovėms teikti finansinę pagalbą tretiesiems asmenims jos akcijoms įsigyti. Lietuvoje iki šiol tai buvo draudžiama. 

Administracinės naštos mažinimas

Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota apie 97 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių, iš kurių apie 52 tūkst. yra su vieninteliu akcininku. Įstatymo projekte, mažinant administracinę naštą, siūloma atsisakyti reikalavimo uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai jų akcininkas yra vienas asmuo, teikti akcininkų sąrašą Juridinių asmenų registrui. Šis pakeitimas itin aktualus naujai steigiamoms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurias steigia vienas asmuo.
 
Tikimasi, kad siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai pagerins verslo sąlygas, skatins verslo plėtrą ir konkurencingumą.
 
Su Ūkio ministerijos siūlomais Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais galima susipažinti LR Seimo tinklalapyje.