Gegužės 26 d. Briuselyje užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus dalyvavo Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame buvo pradėtas pasirengimas artėjančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, vyko politinė diskusija dėl būsimos Europos Sąjungos (ES) Daugiametės finansinės programos (DFP), aptarta ES ir Jungtinės Karalystės (JK) santykių padėtis.

Ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl birželio 18–19 d. vyksiančio EVT susitikimo anotuotos darbotvarkės, kurioje numatyti svarbiausi geopolitiniai ir ekonominiai klausimai: parama Ukrainai, būsima DFP, globalūs ekonominiai iššūkiai, Europos gynyba ir saugumas, migracija.

„Birželio EVT turime pasiųsti aiškų signalą: Europa ne tik reaguoja į Rusijos agresiją ir hibridines operacijas, bet ir kuria realius atgrasymo pajėgumus. Ukrainos narystė ES, rytinio flango saugumas ir ES gebėjimas vieningai veikti yra vienas nuo kito neatsiejami“, – sakė viceministras.

S. Mitkus akcentavo, kad Rusija išlieka tiesiogine ir ilgalaike grėsme Europos saugumui, o pastarieji incidentai, susiję su dronais Baltijos valstybėse, dar kartą parodė ES rytinio flango pažeidžiamumą ir būtinybę stiprinti ES Rytų pasienio regiono atsparumą ir saugumą.

„Hibridinės grėsmės nėra vien tik nacionalinis ar regioninis klausimas – tai visos Europos saugumo išbandymas. ES atsakas turi būti vieningas ir greitas: nuo gynybos nuo dronų, oro gynybos ir karinio mobilumo iki atsparios infrastruktūros, civilinės saugos ir hibridinių grėsmių prevencijos“, – pabrėžė S. Mitkus.

Diskusijoje, kaip būsima 2028–2034 m. DFP galėtų prisidėti prie bendrosios rinkos stiprinimo, viceministras pabrėžė, kad ES konkurencingumas negali būti atsietas nuo saugumo, atsparumo ir realaus bendrosios rinkos veikimo visuose regionuose.

„Būsimasis ES biudžetas turi būti ne tik investicijų, bet ir atsparumo instrumentas. Rytų pasienio regionai, besiribojantys su agresorėmis Rusija ir Baltarusija, pirmieji patiria saugumo, socialinius, ekonominius ir hibridinius iššūkius, todėl jų atsparumas yra visos ES saugumo ir konkurencingumo klausimas“, – pažymėjo S. Mitkus.

Lietuva siekia, kad 2028–2034 m. DFP būtų numatytas horizontalus prioritetas ES rytų pasienio regionams, įskaitant investicijas į saugumą, atsparumą, civilinę saugą, infrastruktūrą, junglumą, karinį mobilumą ir ekonominį gyvybingumą. Taip pat būtina užtikrinti finansavimą tiek naujiems prioritetams – saugumui ir gynybai, kariniam mobilumui, paramai Ukrainai ir konkurencingumui – tiek tradicinėms politikoms, įskaitant sanglaudos politiką ir Bendrąją žemės ūkio politiką.

„Bendroji rinka turi būti stipri visoje Europoje – ne tik didžiuosiuose pramonės centruose. Būsima DFP turi mažinti fragmentaciją, remti reformas, užtikrinti sąžiningą prieigą mažesnėms valstybėms narėms, regionams, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei skirti ypatingą dėmesį ES rytų pasienio regionams“, – teigė viceministras.

BRT posėdyje taip pat aptarta ES ir JK santykių padėtis. “Lietuva išlieka tvirta glaudesnės ES ir JK partnerystės šalininkė, ypač užsienio, saugumo ir gynybos srityse, remiant Ukrainą, stiprinant sankcijų koordinavimą, karinį mobilumą, atsparumą hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms”, – akcentavo viceministras.

Kasmetinio teisinės valstybės dialogo metu ministrai aptarė Prancūzijai, Kroatijai, Italijai ir Latvijai skirtus Europos Komisijos 2025 m. teisinės valstybės ataskaitos skyrius. Lietuva palankiai įvertino į ataskaitą įtrauktą bendrosios rinkos dimensiją, pabrėždama, kad veiksmingas teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina stiprios ir konkurencingos ES sąlyga.