Grįžę iš atostogų Europos žmonės ir toliau gyvens sudėtingomis sąlygomis. Nedarbas, dideli valstybių įsiskolinimai ir vis dar silpna finansinė sistema lėmė ekonominio aktyvumo lėtėjimą visose ES valstybėse narėse.

Stengdamasi susidoroti su krize, ES sutarė dėl visapusiškos augimo strategijos, kurioje numatytos būtinos struktūrinės reformos, subalansuota fiskalinė konsolidacija, reguliavimo ir krizių valdymo priemonės.

Jau niekas neabejoja, kad Europai reikalinga pragmatiška augimo strategija, kuri yra neatsiejama nuo atsakingos finansų politikos. Tačiau daugelio ES valstybių viešųjų finansų padėtis verčia susitelkti ties reformomis, kurios skatintų ekonomikos augimą ir užimtumą. Augimas neturi tapti dingstimi klimpti į dar didesnes skolas, reikia visiems atminti, kad ekonomikos „variklis“ - inovacijos, darbo našumo didinimas ir tikslinės investicijos.

Europai reikia išmaniojo augimo politikos, grįstos efektyviomis reformomis, kurios skatintų paklausą, didintų konkurenciją ir prisidėtų prie fiskalinės konsolidacijos. Būtina sutelkti dėmesį į našumą skatinančias reformas, nes būtent šis faktorius didina konkurencingumą ir užtikrina ilgalaikį ekonominį augimą.

Visoms mūsų valstybėms pastaraisiais dešimtmečiais teko įgyvendinti griežtas struktūrines reformas, bet dėl to tapome tik stipresni:

• Švedija ir Suomija įgyvendino daug reformų, kad išbristų iš krizės 90-aisiais. Struktūrinės reformos ir įgyvendinama ilgalaikė patikima biudžeto politika palaipsniui skatino augimą, o tai sąlygojo pasitikėjimo rinkose atgavimą ir tuo pačiu mažesnes palūkanų normas.
• Vokietijos vyriausybės reformavo darbo rinką, o siekdamos šalies konkurencingumo skatinimo, investavo į inovacijas bei švietimą. Šios reformos sukūrė Vokietijoje tvirtą pagrindą išoriniams pastarosios ekonominės krizės smūgiams atremti.
• 2009-aisiais Lietuva, Latvija ir Estija patyrė dramatišką BVP kritimą, bet jos visos įrodė, kad įmanoma įveikti skolų krizes, padidinti konkurencingumą ir sugrįžti į augimo kelią. Baltijos šalių BVP išaugo 6-8 procentais, nes pastaraisiais metais buvo dėtos milžiniškos pastangos stiprinti fiskalinę sistemą ir įgyvendinti struktūrines reformas, efektyviai buvo panaudotos a ES struktūrinių fondų lėšos

Išmaniojo augimo politikos tikslas - kurti atviras ekonomikas, kur vyktų efektyvūs prekių, paslaugų, kapitalo, žinių ir darbo jėgos mainai. Bendrosios rinkos sukūrimas ir prekybos liberalizavimas yra esminiai Europos augimo spartinimo faktoriai.

Padaryta pažanga, tačiau efektyviai veikianti vidaus paslaugų rinka galėtų ES bendrąjį vidaus produktą padidinti net 140 milijardų eurų. O laisvosios prekybos susitarimai, dėl kurių, pavyzdžiui, šiuo metu deramasi su Japonija ir JAV, galėtų Europos Sąjungos BVP padidinti dar 150 milijardų eurų.

Išmanusis augimas – tai inovacijų ir didesnio našumo sąlygojamas vystymasis, skatinantis didesnį gyventojų užimtumą. Šiomis aplinkybėmis, raginame ES valstybes nares ryžtingai veikti plėtojant išmanųjį augimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Vokietijos valstybės sekretorius Michael Link, Švedijos ES reikalų ministrė Birgitta Ohlson, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paet, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevics, Suomijos Europos reikalų ir užsienio prekybos ministras Alexander Stubb.