Vidaus reikalų ministerija (VRM), kartu su kitų ministerijų, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais, parengė pasiūlymus Nacionalinės pažangos programos (NPP) projektui. Siūlymams dėl regionų plėtros ir viešojo valdymo tobulinimo, kurie atspindėti dviejuose NPP prioritetuose, birželio 12 d. pritarė 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos komisija.

Pasak vidaus reikalų viceministro Sigito Šiupšinsko, į NPP įtrauktų esminių regioninės politikos nuostatų formavimo procesas truko daugiau nei metus. „Į programą integruotos Lietuvos regioninės politikos gairės 2014–2020 m. laikotarpiui buvo rengiamos aktyviai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, regionų plėtros tarybomis ir socialiniais partneriais, buvo atsižvelgta į jų nuomones bei pateiktus siūlymus. Tikimės, kad šis bendras darbas duos tvarių rezultatų ir padės nuosekliai tobulinti regioninę politiką“,– sako viceministras S. Šiupšinskas, vadovavęs su VRM kompetencija susijusių NPP prioritetų aprašymus rengusioms darbo grupėms.

Į NPP integruoto „Regionų plėtros“ prioriteto tikslo – didinti sanglaudą Lietuvoje – bus siekiama dviem kryptimis: užtikrinant tolygią ir tvarią regionų plėtrą bei didinant teritorinę sanglaudą regionuose. Siekiant tolygios ir tvarios regionų plėtros, planuojama modernizuoti infrastruktūrą, gerinti švietimo, ugdymo, sveikatinimo, kitų paslaugų kokybę, į vietos problemų sprendimą įtraukti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, gerinti viešąjį valdymą savivaldybėse.

Pasak viceministro S.Šiupšinsko, į tolimesnį ES struktūrinės paramos panaudojimo planavimą bus taip pat aktyviai įtraukiamos regionų plėtros tarybos, tačiau yra reikalinga aiški takoskyra tarp nacionalinio ir regioninio lygmens sprendimų. „Siūlome decentralizuoti sprendimų priėmimo procesą, atskiriant nacionaliniu ir regioniniu lygiu priimamus sprendimus bei numatant jų derinimo eigą. Regioniniu lygiu sprendimai turėtų būti priimami tuomet, kai jie susiję su savivaldybių kompetencija, su investicijomis į savivaldybių turtą, kai jie svarbūs  konkrečiam regionui ar vietovei“,– sako viceministras.

Teritorinės sanglaudos didinimas regionuose – tai antroji kryptis, kuria bus sutelkiami regioninei politikai skiriami resursai. Ji apima specialias korekcines priemones, nustatomas atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės tipą ir jam būdingas problemas. Parama galėtų būti skiriama  apleistų, neišnaudojamų, su problemomis susiduriančių didžiųjų miestų mikro teritorijų atgaivinimui, savivaldybių centrų ar kitų miestų vystymui, mažuosiuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose siūloma koncentruotis į gyvenamosios aplinkos kokybę, taip pat bendruomenėms svarbią infrastruktūrą.

Ši, antroji kryptis taip pat yra susijusi atsakomybės paskirstymu tarp nacionalinio lygmens ir savivaldybių. Specifinius teritorijoms būdingus iššūkius bus siekiama spręsti per integruotas urbanistinio vystymo programas, įgyvendinant kompleksinius projektus, o esminis šių programų elementas būtų susitarimai dėl rezultatų – skirdama finansavimą tam tikrai investicinei programai valstybė turėtų įvardinti užduotis, o savivaldybės įsipareigoti pasiekti konkrečius rezultatus.

Kitas NPP programos prioritetas, kurį koordinuoja VRM – „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus valdymas“. Pasak viceministro S.Šiupšinsko, į visuomenės poreikių patenkinimą orientuotas ir modernus  viešasis valdymas turi didelę reikšmę šalies pažangai, todėl šioje programoje viešojo valdymo pokyčiams skiriamas ypatingas dėmesys. Įgyvendinant šį prioritetą, numatoma stiprinti viešojo valdymo institucijų strateginius gebėjimus ir gerinti šių institucijų veiklos valdymą, užtikrinti viešojo valdymo institucijų veiklos skaidrumą ir galimybes gyventojams dalyvauti sprendžiant jiems svarbius klausimus, gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei – šios kryptys atitinka Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programoje numatytus viešojo valdymo tobulinimo tikslus ir uždavinius.

Pasiūlymus dėl viešojo valdymo rengusi darbo grupė taip pat pateikė siūlymą į NPP prioritetą „Veikli ir solidari visuomenė“ įtraukti veiklas, susijusias su viešojo saugumo paslaugų infrastruktūros gerinimu – šios veiklos užtikrintų tinkamų darbo sąlygų sudarymą pareigūnams ir tuo pačiu padėtų jiems kuo geriau atlikti savo funkcijas. Pasak darbo grupės vadovo, viceministro S.Šiupšinsko, jos užpildytų šiuo metu egzistuojančią spragą – į šią strategiškai svarbią sritį anksčiau nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. 

Nacionalinė pažangos programa yra rengiama Valstybės pažangos strategijai įgyvendinti. Šioje programoje atsižvelgiama į ES politines nuostatas, aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Pasiūlymus dėl NPP prioritetų šių metų balandžio – gegužės mėnesiais rengė 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos komisijos sprendimu sudarytos 7 darbo grupės. Birželio pabaigoje pasiūlymai dėl NPP prioritetų projekto bus pristatyti Vyriausybės pasitarime, vėliau vyks jų viešasis aptarimas. Šių metų spalį NPP projektą planuojama teikti tvirtinti Vyriausybei.