2013 m. sausio 28 dieną Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna dalyvavo Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje, susitiko su Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisare Maria Damanaki bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Dacian Ciolos, konsultavosi su Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos ministrais aktualiais tarybos darbotvarkės klausimais.

 Pokalbyje su EK komisaru ministras V. Jukna aptarė Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybai, pabrėžė, kad šį pusmetį aktyviai rems Trio partnerės Airijos pastangas siekti politinio sutarimo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformų klausimu, sutarė glaudžiai bendradarbiauti.  

Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Airija valstybėms narėms pristatė prioritetus bendrosios žuvininkystės politikos ir žemės ūkio sektoriuose.

Pagrindinis Airijos prioritetas žuvininkystės srityje – pasiekti sutarimą Taryboje dėl BŽP reformos  ir baigti derybas su Europos Parlamentu pirmu skaitymu iki 2013 m. birželio mėnesio pabaigos. Šios reformos esmė – tvarus žuvininkystės sektorius, įsipareigojimo iškrauti sužvejotas žuvis įtvirtinimas (mažinant į jūrą išmetamos žuvies kiekį), aplinkosauginiai valstybių narių įsipareigojimai,  bendra žuvininkystės produktų rinka.

“Lietuva tvirtai remia Airijos planus intensyviai tęsti Bendrosios žuvininkystės politikos reformos svarstymą  ir iki 2013 metų birželio pasiekti politinį susitarimą dėl visų trijų BŽP reformos reglamentų, - teigė ministras prof. V. Jukna, pabrėždamas, kad tiek Airijos išsikelti tikslai, tiek šio pusmečio darbų tvarkaraštis  yra labai ambicingas,  ir palinkėjo konstruktyvaus visų atvirų klausimų sprendimo.

Politinio valstybių narių sutarimo Airija sieks dėl trijų ES teisėkūros aktų: Pagrindinio reglamento, Bendro rinkų organizavimo reglamento ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo reglamento.

Pietų metu ministrai diskutavo apie ES institucijų kompetencijas priimant daugiamečius žuvininkystės išteklių valdymo planus.

Taryboje taip pat vyko politiniai debatai dėl EK naujo pasiūlymo taikyti tam tikras technines ir kontrolės priemones Skagerako sąsiauryje, (jungiančiame Šiaurės jūrą su Baltijos jūra). Šiuo pasiūlymu siekiama perkelti susitarimą su Norvegija į nacionalinę teisę nustatant draudimą išmesti žuvis į jūrą Skagerako sąsiauryje. Ministras V. Jukna savo pasisakyme pabrėžė, kad Lietuva iš principo pritaria šiam EK pasiūlymui, tačiau mano, kad tokios priemonės kaip vaizdo stebėjimo kameros laivuose neturėtų būti privalomos, nes jas įsirengti tik dėl laikinos žvejybos šioje vietovėje būtų per didelė finansinė ir administracinė našta. Lietuva laikosi pozicijos, kad reikėtų lankstesnio sprendimo laivams, kurie Skagerake žvejoja tik epizodiškai.

Taryboje EK pristatė ES ir Norvegijos dvišalių derybų, kurių paskutinysis etapas vyko sausio 15-18 d. Clonakilty (Airija), pažangą. Lietuva pagal dvišalį ES – Norvegijos žvejybos susitarimą žvejybos galimybių negauna ir Norvegijos vandenyse nežvejoja. Tačiau Lietuvai aktualu, kad ES – Norvegijos apsikeitimų žvejybos galimybėmis balansas nebūtų pasiektas Lietuvos žvejybos kvotų sąskaita.

Žemės ūkio srityje Airija sieks savo pirmininkavimo metu sutarimo Taryboje dėl BŽŪP iki kovo pabaigos, ir bendro politinio susitarimo su Europos Parlamentu iki 2013 metų birželio pabaigos.

Lietuva išsakė paramą Airijos darbo programai BŽUP srityje ir, kaip Trio partnerė, pažadėjo visokeriopai padėti ieškant sprendimų likusiais neišspręstais bendrosios žemės ūkio politikos klausimais.

“Suprantame, jog šis pirmininkavimo laikotarpis Airijai yra labai atsakingas ir svarbus, kadangi sprendimai priimti šiuo laikotarpiu nulems ES BŽŪP pobūdį ateinantiems 7-eriems metams (2014 – 2020m.), - teigė ministras V. Jukna.

Taryboje EK taip pat pristatė vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos pirmųjų trejų metų (2009 – 2012 m.) įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą. Preliminariais vertinimais programa laikoma sėkminga ir skatinant jos įgyvendinimą EK rekomenduoja skirti daugiau lėšų (150 mln. eurų). Lietuva sėkmingai naudojasi šia programa ir mano, kad ji turi būti tęsiama ir jos įgyvendinimui tikslinga skirti didesnį finansavimą.  

EK informavo apie kiaulių gerovės direktyvos laikymąsi valstybėse narėse (paršavedžių laikymo grupėmis įgyvendinimas). Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m. gruodžio 14 d. raštu informavo Europos Komisiją, kad Lietuvoje direktyvos 2008/120/EB reikalavimai įgyvendinti 100 procentų.

Žemės ūkio ministerija