2012 m. liepos 26 d. Mauritanijos sostinėje Nuakšote buvo pasirašytas naujasis dvejus metus galiosiantis žvejybos partnerystės susitarimo protokolas tarp Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos.

Lietuvos bei visų kitų Europos Sąjungos valstybių žvejų bendruomenė nekantriai laukė šių daugiau nei metus trukusių derybų pabaigos, kadangi Mauritanijos vandenys yra vieni žuvingiausių pasaulyje, o Lietuvos žvejybos laivynas ilgai ir sėkmingai darbavosi šioje šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai aktyviai dalyvavo derybų procese, tačiau galutinis Europos Komisijos derybininkų grupės pasiektas rezultatas nemaloniai nustebino ir labai nuvylė ne tik valstybių narių administracijas bet ir žvejybos pramonės atstovus.

Europos Komisijos derybininkai nesugebėjo pasipriešinti Mauritanijos institucijų atstovų reikalavimams dėl naujų ir labai sunkiai įgyvendinamų techninių žvejybos sąlygų, nors joms kategoriškai prieštaravo Europos žvejybos sektoriaus atstovai, teigę, jog nepakitus siūlomoms sąlygoms, žvejyba Mauritanijoje taps neįmanoma. Kaip keletą tokių sunkiai įgyvendinamų arba žvejybai užkertančių kelią sąlygų galima paminėti reikalavimą, kad 60% laivo įgulos sudarytų vietiniai Mauritanijos jūreiviai, reikalavimą neatlygintinai atiduoti 2% laimikio vietos valdžiai, kuro monopolijos įteisinimą, draudžiamos žvejybai zonos nukėlimą už 20 jūrmylių linijos ir daugelį kitų. Verta paminėti, kad vien dėl draudžiamos zonos padidinimo, žvejų laimikiai sumažės daugiau nei du kartus. Tuo tarpu mokesčiai už žvejybą buvo labai padidinti – žvejų kaštai vien mokesčiams gali išaugti iki šešių kartų.

Europos Komisijos atstovai neatsižvelgė į visų derybose dalyvavusių valstybių narių bendrą nuomonę ir nepritarimą protokolo pasirašymui su tokiomis nepalankiomis sąlygomis. Taip pat Europos Komisija ignoravo ir negynė Europos žvejybos pramonės interesų. Žvejai tiesiog nebegalės efektyviai žvejoti ir bus priversti trauktis iš šitos, gyvybiškai svarbios Lietuvos žvejybos pramonei zonos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms neabejotina, kad žuvų kainos ES vartotojams tik didės.

Europos Komisija įsipareigojo mokėti Mauritanijai už šį protokolą beveik 70 milijonų eurų kasmet. Galima teigti, kad esant tikimybei, jog žvejyba bus nerentabili ir nepatraukli, šios lėšos bus tik tuščias Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas.

Šis protokolas galutinai įsigalios tik patvirtinus Europos tarybai bei Europos parlamentui. Iki to laiko Žemės ūkio ministerija aktyviai tarsis su žvejybos sektoriaus atstovais ir kitomis valstybėmis narėmis, siekdama rasti sprendimą apginti Lietuvos žvejų interesus.